Kadangi skyrelio tema jau praverta, pabandykime isivaizduoti kaip idealiai praleisti velyku pirmadieni, ypac kai sis – nedarbo diena.
Diena gamtoje:

Grazu, sauleta silta, skleidziasi gelytes ir drugeliai, oras be smogo ir tersalu… Kazko truksta. Gal…

Prasau pastebeti, kad kumela vis dar ten kairej yra. Bet dabar kur kas geriau, ar ne? Bet dabar kazkaip… Eilines pakatuskes velyku pirmadieni… norisi dar kazko… Gal…

Taip! izvalgusis skaitytojas neklysta! Fone – Brands Hatch ~ BSB pirmosios sezono lenktynes! yay! Dar izvalgesniam skaitytojui pasiulysiu eiti ten kur saule nesviecia, nes niekam neidomu ar galima parkuotis ant tiltu ir viaduku ar ne, nes motoinventoriu ten nors traukiniais vezk.
Taigi, kadangi planas buvo diregtoriaus pagalba aplankyti viska, iskaitant pitstopus ir visa, ibo vienas perspektyviuju pacios pacios klases vairuotoju yra buves diregtoriaus darbuotojas, bilietai visur buvo nemokami. Aisku, kaip visad, planas neisdege, ir reiserio brolis uzgere ir musu niekas i pitstopus neileido, bet uztat yra visa kita…
trasa:

biski nesimato is uz vartu, bet nieko. BSB vyksta trumpeseneje, club versijoje. WSBK man rodos ilgesneje (a, cia, kito raidauto gandas).
Beslampinejant po aplinka buvo uzmatytas cafe-latte reiseriu svajoniu garazas:

pirminyko drele-skuteris:

didzhejaus kampelis

balsiu gyvenviete, tik dvasingai:

svajoniu posukis po tiesiosios:

i kulinarini kampeli, pietums (pagal pirminyko rekvesta):

juzefo svajoniu pleisteishnas

pirminyko vaikystes motociklas

o toliau seke neitiketino garso koncertas:

i pashlo gavno po trubam!

panoramines:


ups! pakilo dulkiu kamuoliai!

jei idemiai paziuresime, pamatysime kad… nebeturiu uz ka sirgt! diregtoriaus eks darbotojas tyrineja grunta

finishas!

reziumuojant pasakysiu, kad apupenai. tokio lygio lenktyniniame renginyje dar nebuvau. dvasinga, apupenai, daug zmoniu, viskas suorganizuota, daug remeju. matosi, sportas – aukstumose.
pats renginys ar tik ne 3 dienas, daug klasiu, daug vaziuotoju, ya kur akis paganyt. o bet taciau kadangi kaip zinia pries tai buvo velykos (kokiu dar neturejau), lankomasi buvo tik viena diena.

pabaigai, 5adieniui! ghyyy!

zodziu, pirma sypsena atsirado vos radus laisvesni kelio ruoza. uber. zveriskai, neitiketinai, apupenai begejasi belekuriuo begiu. jei dabar reiketu isrinkti mylimiausia begi, sakyciau… visi nuo 3io aukstyn. 1/2 ne taip patinka nes nevalingai kilnojasi kadangi pradejo lyti ir jau temo, suvokiau kad fotika paemiau veltui, ir kad prie matomos juros/vandenyno siandien nenukaksiu, tad prasukau pro namus atiduoti kuprines. o toliau seke minimalistinis 150 km ratelis po kameru kupinus angliskus greitkelius. kas keisciausia, sypsena nedingsta iki dabar, ir jei iki sio momento buvau tikrai nusprendes jemt ugnies audra, dabar nebezinau nieko. I4 rekiantis variklis taip maloniai glosto dusia, o dar ta neitiketina galia. valyt. ilgi, valinantys begiai… sestu begiu tarp inkilu truputi atsuki rankena (a, beje, lyjo, slidu, tamsu, nieko nesimate ir nebejauciau ranku), o prietaisu skydelis jau rodo 260 (issvajotu 300+ taip ir nepasiekiau nes nebuvo kurble ). akivaizdu kad, kaip bergas purve, taip sitas meilus gyvunelis puikiausiai jauciasi ramiai krusindamas tokiais greiciais. beje, nebuvau rankenos atsukes iki galo niekur per visus 150 km (na, trecdalis buvo mieste, bet vistiek) – vien kliutys priekyje ir myzciojimai del inkilu ir slidaus kelio, uz ka gedingai sau dedu minusa ir einu ant gedos stulpo. musiet sekanciam raidautui reikes nusisukt numereli ir smaugt pagal notomorrow koncepcija.

PS didzhej gerb. didzhejui: S2R ruko, o normalaus reviuso parasyti taip ir negaliu nes taip padoriai jis ir neparaidautintas, nes anas iskeliauja taip ir nepakeites siaubingai tiesiai nuvazinetu padangu. galiu pasakyt tik tiek, kad anas irgi valyt. bet kitaip. su dukaciams budingu daug ir bereikalingo triuksmo

sveiki mieli mano apleisto telekanalo skaitytojai,

pavasaris pavasariu, o siandien gveldensiu dar karsta is minciu ir emociju orkaites tema – Z.

kas tas Z galetu paklausti guvus skaitytojas. ar Z cia reiskia zalia kaip agurkas spalva? Taip! O dauguma zino, zalia – kawasiklu spalva. taip, mielas skaitytojau, siandien isgirsi kaip ameba teskena apie visa europa ismaisiusi (ir Lietuva, beje) zzr 1400 2006 gimimo.

diena prasidejo su popietiniais gaidziais, burnoje prisiminiau vakarykscio undergroundo (hehe, aciu miestieciai!) kvapa. gi, sakiau, jei oras geras – jemsiu kawasekla ir darysiu fotoraidautini reviusa prie atlanto. kur buves kur nebuves prasitryniau kukius ir jau buvau prie garazo. pagal plana, viena kawasekla reikejo uzvest nuo kito kawaseklo, lygiai tokio paties, tokios pat spalvos tik balto. bet kaip zinia, planai griuna, ir ilgai keikiausi kuomet pagaliau praskynes kelia iki akumo suzinojau kad turimi “krokodilai” biski truputeli sugede, ir vietoj malonaus ausiai duzgimo girdejau tik savo paties keiksmu aidus ir ta specifini birbima.

antras dublis buvo labiau pavykes, nes prisiminiau kad netoliese stovi didelis dyzelis, o ir laidus spejau paknibinet. visa sita operacija uzsitese ne pagal norus ilgai, nes kaip zinia akumuliatorius pas anuos slepiasi giliai, nepatogiai ir dar balazinokaip, uzsip*sau kariaut su laidais, o yvl’o (atrodo) intymus uzvedimo metodas ne ka gelbejo :/ taigi, susirinkau iranga, paemau pora papildomu aksesuaru ir jau sukau rankena. pries pradedamas nupasakoti emocijas, turiu pasakyti kad kaip motoinventorius pastarasai turetu klasifikuotis kaip-o sports toureris, o bet taciau kone 190 kumeliu po kapotu… atidus skaitytojas zinos, kad iki siol pikciausias testuotas kelio inventorius buvo pries gerus 2 metus maigytas r1, tad visa sita mano rasliava nudieniniam smaugejui gali atrodyti juokingai ir kasdieniskai – bet yra kaip yra.

zodziu, pirma sypsena atsirado vos radus laisvesni kelio ruoza. uber. zveriskai, neitiketinai, apupenai begejasi belekuriuo begiu. jei dabar reiketu isrinkti mylimiausia begi, sakyciau… visi nuo 3io aukstyn. 1/2 ne taip patinka nes nevalingai kilnojasi kadangi pradejo lyti ir jau temo, suvokiau kad fotika paemiau veltui, ir kad prie matomos juros/vandenyno siandien nenukaksiu, tad prasukau pro namus atiduoti kuprines. o toliau seke minimalistinis 150 km ratelis po kameru kupinus angliskus greitkelius. kas keisciausia, sypsena nedingsta iki dabar, ir jei iki sio momento buvau tikrai nusprendes jemt ugnies audra, dabar nebezinau nieko. I4 rekiantis variklis taip maloniai glosto dusia, o dar ta neitiketina galia. valyt. ilgi, valinantys begiai… sestu begiu tarp inkilu truputi atsuki rankena (a, beje, lyjo, slidu, tamsu, nieko nesimate ir nebejauciau ranku), o prietaisu skydelis jau rodo 260 (issvajotu 300+ taip ir nepasiekiau nes nebuvo kurble ). akivaizdu kad, kaip bergas purve, taip sitas meilus gyvunelis puikiausiai jauciasi ramiai krusindamas tokiais greiciais. beje, nebuvau rankenos atsukes iki galo niekur per visus 150 km (na, trecdalis buvo mieste, bet vistiek) – vien kliutys priekyje ir myzciojimai del inkilu ir slidaus kelio, uz ka gedingai sau dedu minusa ir einu ant gedos stulpo. musiet sekanciam raidautui reikes nusisukt numereli ir smaugt pagal notomorrow koncepcija.

kaip ten bebutu, iki siandien pliusus rinkes hjc salmas “optima linija – pirk pigiau” gauna riebu minusa uz debiliska triuksma, atsirandanti ties 200kmh. minusa gauna ir tekstilines kelnes, nes atsukus rankena jos smunka.

Binaras ne is siandien:

PS didzhej gerb. didzhejui: S2R ruko, o normalaus reviuso parasyti taip ir negaliu nes taip padoriai jis ir neparaidautintas, nes anas iskeliauja taip ir nepakeites siaubingai tiesiai nuvazinetu padangu. galiu pasakyt tik tiek, kad anas irgi valyt. bet kitaip. su dukaciams budingu daug ir bereikalingo triuksmo

taigis, tingiam skaitytojui reziumuoju:

pavadinimas – kawaseklas

darbinis turis – litras + 400\

svoris – kai stovi vietoje – stora karve. kai smaugi – ka?

spalva – violetine, ble

nusmaugta, km – 150

vidutinis greitis – erm.

valyt? – labai

stabdziai – yra

i posukius ateina – su daina

pinpalas prailgeja, cm – 4

zyles – ziuro

ar noreciau tokio – taip

minusai – norisi smagesnio ismetimo

aciu

visogero

Čia, bevartant gumtree.com diendarbio skelbimų sekciją netyčia užkrito skelbimukas su kažkokiu tais ten darbu NZ, tai ir prisiminiau… Bet tuo pačiu supykdė working holiday schemos… Pasirodo, yra Latvija, yra Estija, o, štai Lietuvos nėra Kaip jaustis?

PS kaip jau turbūt dauguma ištikimųjų forumjuko skaitytojų pastebėjo, dešinėje pusėje atsirado el. pašto laukelis. Suvedę savo paštus iš karto gausit laišką kai tik parašysiu kokį naują postą, taip kad jei norit sužinoti pirmi apie mano nuotykius – pirmyn! ir nereikės kasdien čia lankytis, skaityti komentarus ar maigyti ant kalėdų stebuklo! nors pastarąjį tikiuosi maigot?

Sveiki mieli skaitytojai,

Kaip dauguma žinote, emigracija įvyko. Plystancia sirdimi ir ikyria mintimi, jog visa tai yra kazkokia beprotyste, grazu lapkricio 2 ryta Lietuvoje palieku savo saule, ir kartu su broliu pesciomis nusliukiname i Ryanair lektuva (na taip, Karmelava). Is kalbos pastebiu kad palydoves ne lietuves. Taigi pirmi mano isgirsti tikri angliski zodziai yra kazkas panasaus i “sveiki atvyke, kokios musu nuostabios oro linijos”.
Akis pramerkiu kazkur ties siaures jura. Ar tai ikyrejo sedynes, ar brolis, ar jau issimiegojau. Nors ne, norejau pamatyti thames upes tuos apsauginius pasikeliancius blokus, bet skrendam i Lutona ir ju nesimato
Jau minejau kad brolis serga? Aplinkoje nesiorientuoja, tuo bandydamas mano kantrybe, ir dar atsisako panesti musu vienintele tase Atlikdamas gido vaidmeni viska sudiktuoju beveik gerai (na ok, pakeliui i musu is anksto uzrezervuota viesbuti isedame i kiek ne ta traukini ir pravaziuojame norima stotele, nes pasirodo traukinukai cia stoja ne kiekvienoje kelyje esancioje stoteleje. bet tas greitai istaisoma). viesbutukas padorus, kaip uz ta suma. 35 gbp twinui. su pusryciais (beje, visai padoriais).
atrodo is isores mazdaug taip:

musu kambarys kaip tik antrame aukste (angliskai pirmame) kaireje
is vidaus … na. visu pirma yra toks specifinis angliskas victorian style namu kvapas. ar tai dregme, ar grybelis ar balazino kas. visu antra viduje kiek salta, sildymo dar niekas ten neijunge, todel brolio liga progresuoja ir galop pasiekia mane (na, biski veliau apie tai).
kaip ten bebutu, viesbutukas skirtas tam, kad turetume kur nakvoti ir papusryciauti, kol ieskome buto (na ir aisku, visokios kitos smulkmenos kaip telefonai ir civekai ir darbu paieskos). randame ir dienomis veikianti viesai prieinama bet mokama wifi, tad internetas kartais yra. uz ka beje atsiprasau forumjuko skaitytoju, nes sis postas jau turejo isvysti si pasauli.
zodziu, lakstome pagal skelbimus, apeiname keleta agenturu (savisvietai, paziuret kas ka po kiek siulo). vaizdelis nedziugina, kartais varo i nevilti. nedirbantys zmones neturi sansu issinuomoti buto, nes reikia moketi daug pinigu. ty. 6 savaiciu uztstatas uz buta (su baldais, be baldu 4 savaiciu uzstatas) + 1 menuo i prieki = visa tai yra pagal nutylejima. o nedirbantys turetu moketi uz 6 menesiu trukmes perioda i prieki (na, vienoje vietoje pasiule 3). kas yra debiliska pinigu suma. va. ten buvo nesmagu.
bet kazkokiu budu ketvirtadieni radom ko ieskojom. is anksto (treciadieni vakare paskambinau) susitare, nuo pat ryto lekiam pas seimininke. maloni pora. ji australe, jis anglas. cia but nenuodeme pasakyti kad atitiko kirvis kota. ne, ne jie ten vienas kita atitiko, o mes kaip nuomininkai atitikom ju norus, o jie musu. idealiai. ir berasydami sutarti dziaugemes kad anksti atlekem, nes norinciu paziureti buto netruko iliustruoju musu naujus namus:



nuotraukos darytos penktadieni, pacia pirma musu isikraustymo diena, tad dar nera to namu jausmo bet per savaitgali jau apsijaukem, kvepia namais.
zodziu, kaip tik penktadieni ir prasidejo mano grimzdimas i liga. nezinau kas per liga, bet tai tikrai nebuvo malonu vien del to kad skaudejo nugara. kazkokia angliska bacila … beje, gavau pylos is savo saules uz tai kad geriau vaistus be temperaturos tuo zlugdydamas savo imunine sistema, nezinodamas kokia mano temperatura ir ar isvis as jos turiu nes neturim termometro. bet as taisausi, ir termometras jau yra, o ir liga iki siandien jau ganetinai zenkliai pasitaise.
kas cia dar … spejome uzsiregistruoti bibliotekoje, apsitvarkyti persistumdyti namus. spejau issidazyti melynom spalvom (atskira istorija) ir .. a, jei prisiminsiu parasysiu.
dabar svarbiausia – tolimesne darbu paieska ir kaledu laukimas. sako, kaledos – stebuklu metas.
aciu uz demesi.
laisvasis radijas is “rokiskio”

Savo reviusą apie renginį Pabradė 2009 pradėsiu cituodamas žymaus lietuvių poeto eiles:

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
…

Ogi tiki visi kas buvo susirinkę! Beje, kad urėdija duoda leidimą – pirmą kartą išgirdau, tačiau dėl to tik geriau, nes kažkaip šiaip nepatogu būtų 200 minučių žiūrėti kaip niokojama gamta, o bet tačiau išvažinėti miško keliukai (na, beveik) – visai kas kita.

Taigis, kadangi bubilius kibys, bergas taip ir liko šviežio sūrio krašte, o aš, pasinaudojęs proga, atėmiau iš brolio fotiką ir pasileidau pabradės link. Prisipažinsiu, į šitąwilno naše kraštą kojos dar nebuvau kėlęs, tad brolio fotikas buvo du kartu nulėkęs nuo sėdynės šalikelėję išdygusių inkilų dėka.

Pats renginys prasidėjo dar nedavažiavus šūdų miestelio. Iliustruoju:

Tie 4 ar 5 km šūdkeliu švaria mašina nedžiugino, užtai pilnas ruožas ralistų buvo. Nusileidau tik šitai audi bulkai (gonzai?).

Rašydas, kaip visad, pasitiko seksovais apdarais:

Viena ranka iškrovęs motoinventorių dar reklamavo pieno kokteilį (su daug E) “Miau”

Storms “Husaberg” būtiniausių įrankių rinkinys (į komplektą įeina visi raktai, atsuktuvai, kempas, plaktukas, bulgarkė (iš kur elektra nežinau), ir dar ten visko – viskas telpa į šį kriega machniuką):

Kaip jau minėjo tučkus, buvo ir žoliapjovių:

It katinas užuodęs alkoholį, kaip mat prisistatė ir yvl’as su pasiuntiniu

Ziūnė pozuoja, galvoja papuls į internetą:

Atvarė ir Renaz su kiemo draugais (dešinėje)

Nenustygo vietoje ir drzetas

Tučkus prieš startą apipjovė žolę aplink teritoriją

Emaz ruošiasi smaugimui:

Svenska kvalitat FTW!

Visi klausosi kaip duchina susimesti ant batareiku

Nepraėjus nė valandai nuo išvažiavimo, ir likus mažiau nei 10 minučių iki starto pagaliau grįžta raudonas ir burokas (nuo gaivaus oro musiet) traxas, kaip sakė tučkus “valandą jau atsmaugei, liko 2″

Į V-adienio skyrelį:

Ilgai netauzyjęs prieš startuojant gavau svarbią užduotį – vaidinti pit bojų be skėčio ir laikyti stormso bergą už rankenos – kad negestų:

Neatsiliko ir Yvl

Ir tučkus …

Mis enduro kažkeliolikti duoda startą, I pašlo gavno po trubam …

Mano mokykla …

Na o toliau … vyrai smaugė

Bergo reklama:

Suzukiai mėtėsi visuose ruožuose. Skaitau, nelaiko?

A tėvas artojas?

Fone Marijošius, susiklosčius aplinkybėms su makake, padeda kitiems:

“Nežalokite miško pakloto!”

Suko rankenas, kas kaip mokėjo

Hejus varo ant kiaušų

Toje vietoje prie kalniuko, geri žmonės išskleidė kempingą. Su laužu, tekila (ačiūkas!) ir pozityviais žmonėmis:

Žodžiu, ką čia, neprirodysiu kas kaip smaugia, greitalinkis į atrinktas nuotraukas apačioje.
Minutės pertraukėlė:

Žiū kaip bergas nusmaugė!

Iš labiau skausmingų – vienas batonėlis mano pietų petraukos metu, į kurį ir greitoji nuvažiavo.

Tiesa, vienas bergas biski apsidirbo, bet gerai kad yra du kraneliai, ar ne?

MF pikti vyrai

Paršlūbuoja zilas, patiko musėt!

Tik dabar supratau kodėl laimėjau pastatęs už Rašydą (slaptos derybos su briedžių del papildomų 2 ratų)

Renaz duoda interviu

TV žvaigždės

TomasN irgi kažką duoda?

Treneriai dar pamoko kaip reikėjo smaugt

Pavargau dėlioti nuotraukas. Ajo, jos čia

Ačių už renginį organizatoriams. Kitą kartą stengsimes sudalyvaut? 

Rasau i tave, nes be taves irgi negerai. Galima butu sakyti, pasiilgau. Skaitytojai, jau turbut tradiciskai galvojo kad pakraciau kojas (ot kokie, beveik niekas neskambino, nesiteiravo ar nenutiko kas!), taciau as gyvas ir toliau tersiu interneto erdves savo subtiliais gyvenimo nuotykiu aprasymais. Ka cia, rašysiu lietuviškai.

Šiandien planuose parašyti daug, todėl imu į rankas čekiško alaus buteliuką, užsidedu kokybiškos Jurgos nuo b2g ir pradedu. EDIT: ne. jeigu viskas gausis taip kaip norėčiau, klausysim visi. Dabar pasileidžiam 02-jurga-smelio_zmones ir tada skaitom visą likusį postą (taip, skolinuosi šią mintį iš kaimyninio forumiuko).

Dar prirašysiu, jog kad tau, mano mielas dienorašti, to pasiteisinimo ir nereikia, bet žinok, kad tau papildyti kaip jau įprasta neturėjau laisvo laiko. Rašau laisvo, nes sedėti prie kompo yra šūdas, o šiandien kaip tik lyja, tad naudojuosi proga

Kaip jau turbūt aišku iš temos, pagrindinė post’o tema bus apie mano išvyką į Čekijos respubliką, tačiau preliudijoje derėtų paminėti ir (ne)užmirštamas savaitgalio akimirkas. V-adienis bendravimu, nektarinais ir nestea žalia arbata priminė praėjusią vasarą. Nerūkantys skaitytojai čia galėtų pajusti nuostabų prasidėjusios vasaros kvapą. Binaro neturiu, o ir nereikia. Užtat galiu pavaizduoti sekančią dieną šviežio sūrio krašte vykusį festivalį:

Betrūksta per vidurį nuspalvinti didelį gaidį. Iš kur tiek negatyvo, paklausite? Ne, ne del to kad čia būtų įmanoma sulyginti su kažkuo … tiesiog … ne ta muzika  ne taip ne tiems žmonėms ne toje aplinkoje. Kaip jau sakiau, tokiam “laisvam” festivaliui kur kas geresnė vieta būtų ne sovietmečio pastatais apsupta savivaldybės aikštė, o vietinė menininkų meka – rokiškio dvaro muziejaus pievelė. Ir išvis visa teritorija aplink tą dvarą tik tam ir skirta! Na bet ką aš čia, išsiplėčiau … Žodžiu, svaigiųjų gėrimų vietinei faunai (ir florai) niekas nepardavinėjo (festivalis juk jaunimui), tad publika lėkė į mediją, sėdo pas ką papuolą į automobilius ir vartojo viską ten. Čia parašysiu kad aš nebuvau išimtis, ir vietoj to kad toliau žiūrėti kaip lietuviškas dainas išdrąsko užsieniečiai buvau kur tik akys gano. Doram skaitytojui reikėtų priminti, kad sekančią dieną (7adienį) 6ą valandą ryto buvome suplanavę pajudėti iš Rokiškio. Užsibrėžiau pats sau tikslą kad 11ą grįžęs ir mikliai sumetęs vieną kitą škurlį į tašę kuo puikiausiai spėsiu išsimiegot iki 5, kad spėčiau dar prasiblaivyt arbata ir sumuštiniais. Kaip atspėjote, planas nesigavo. Abstinencijos kampelis liūdėjo, o įdomiausią vakaro dalį prisimenu tik fragmentais. Na, bet čia kita tema.

7adienis.

Atsibudau toks, koks nuėjau miegot puse trijų ryto. Daiktai nesukrauti, vėluoju. Eina šikt. Na bet nieko, kol direktorius vairuoja, porą valandėliu pamiegu (taip greitai Lietuvos dar nesu pervažiavęs turbūt). Lenkijoje baronką suku aš. Lyja. Šūdas. Reikia spausti, o provėžos … Noriu parašyti kad Lenkija yra: šūdinų kelių (na, taisosi), raidžių č, š ir ž, laisvo elgesio magistralinių kelių darbuotojų, REKLAMŲ, ir oro klimaksų šalis. Pietų Lenkija yra grožis. Nufotografavau, o bet tačiau nelabai gavosi, o be to ne su tuo domkratu, tad iliustruoju kitaip:

Va kaip gražiai gavosi Žodžiu tokių “jaučiamų” lietaus debesų nesu matęs, gal todėl ir gražu, gal todėl kitam skaitytojui atrodys kad čia niekai (taip ten debesys ir miškuoti kalnai)

Tęsiu: ten viskas kitaip. nežinau, rodos žmonės džiaugiasi gyvenimu. eina vakare pasivaikščiot, sedi kavinėse, važinėja dviračiais, keliauja. Ech kaip mums iki jų dar toli … Binarų tolesniam grožiui iliustruoti nepaišysiu. Bet jei kada būsite Čekijoje – būtinai užsukite į  vietovę pavadinimu Česki Raj. Ten yra visko, ten pakankamai pigu, ir ten yra tikras žalias, kvapnus, įspūdžių kupinas rojus.

Atgal grįžinėjame per liūtį. Praktiškai visą kelią lyjo kaip iš kibiro (ar minėjau, kad Lenkija yra oro sąlygų klimaksų šalis?). Vidutinis kelionės greitis – 75 kmh. Čia su ta salyga kad nelijančioje Lietuvoje buvo 2x tiek. O koks jausmas lenkti š*diną fūrą š*diname lenkiškame kelyje su š*dinomis provėžomis ir š*dinu matomumu lyjant kaip iš š*dino kibiro – papasakosiu kada vėliau.

Grįžes dar atnaujinau vieną kartą žaistą lauko teniso “įgūdžius” Patiko. Varysim dar.

Kas čia dar. Vėlei buvo priėjęs žirgas vardu Sakalas. Šeimininkė pasiūlė pajodinėt, o bet tačiau turint omeny tai, kad žirgas be balno, buvau ameba ir atsisakiau

Tiek žinių tam kartui, keliauju prie sekančio posto.

Šiandien rubrikoje “Kokie debilai čia galėjo važiuoti” papasakosiu kaip vakar darėm 80 km ilgio išvyką Latvijos pasienio link. Po darbo vos spėjau įšokti į batus, kaip prilekė pora senų japoniškų džipų. Pirmi įspūdžiai – “ouweeee!”. Palaukiam trečio, ir traukiam pagal GPS duomenis ten kur turėtų būti punktyru atžymėtas kelias … Turiu skaitytojus perspėti, jog nuo šio momento daug kartu kartosis daug kam negražus žodis šūdai, tačiau kito būdo keliui, kelio substancijai, situacijai ir purvui visur apibūdinti vienu žodžiu nėra. Taigi, šūdai su kaupu:

Daromi įsimintini kadrai, kolektyvas stumiasi per šūdus. Taktika – įsibegėjam, užsimerkiam ir žiūrim kur/kaip iššoksim. 

Dabar kai pagalvoji, sedi ant enduriuko ir tiesiog pervažiuoji per tuos šūdus. Bet ne! Reikia važiuoti ten kur pravažiuoti neįmanoma (pasirodo, įmanoma). Naudojami įvairūs įrankiai, pradedant alumi, baigiant keltuvais-ištraukėjais. Buvau ten, kur iki šiol įsivaizdavau esant juodajai skylei. Komforto atžvilgiu džipas su kolektyvu iš toli at*isa enduriuką, visų pirma dėl to kad yra funkcija pasiimti į kelione nepatyrusius ir sportinio inventoriaus neturinčius jaunuosius gamtininkus: merginų, šašlykinę, daug alaus. Visų antra, važiuoti galima bet kokiomis sąlygomis, nėra oro sąlygojamo diskomforto. Visų (ką?) trečia, vairuotojas pavargsta – apsikeiti. 

Praktiškai lygiai tas pats kaip mašinos privalumai prieš motociklą plentiniame kelyje. 

O bet tačiau:

a. kolektyvas gali ateiti ir pesčiomis. arba galima pavežti ant softesnio inventoriaus. arba galima išvis kolektyvo neimtiti (dar patiks!)  ir tiesiog atvažiuoti ten kur reikia. 

b. oro sąlygos yra ameboms – tikri vyrai suka rankeną bet kokiu oru.

c. kai užsi*isi kikint, skleidi palapinę ir lauki jėgų antplūdžio. 

d. 80 km atstuma ančiuku bučiau įveikęs bent 2,78 karto greičiau, pradedant pravažumu baigiant paprastų duobių bijojimo. 

e. dvasia. susliejimas su gamta ančiuku yra visai kitoks. čia vėlgi yra lygiai tas pats kaip važiuoti plentu mašina ir motociklu. kaip sako vienas banalus posakis “4 wheels move the body, 2 wheels move the soul”

f. nebežinau kur čia šitie punktai eina, todėl kaip bebūtų, pasakoju toliau: ar minėjau, kad buvo žvejojama? 3 džipai kirtę upę po vieną karta pagavo 4 žuveles po 5 gramus. Įdomu, kiek reikėtų važinėti, norint prigaudyti bent kilograma?

Smagumėlis. Aišku, tas kratymasis turi savų minusų – pvz. krūvis nugarai. Ant ančiuko tai bent jau amortizuojiesi stovėdamas. Čia gi, sėdi įsikibęs į rankenas ir viskas kas yra aukščiau juosmens veikia stuburą. Temstant pargrįžęs jaučiau tokį nemalonų pojūtį nugaroje, musiet kenkia?

Dalyviams po +1, Gamtai +begalybė.

Ta linksma gaida ir pabaigsiu šiandienos rubrikėlę.

Ačiū kad esate.

Siandiena i tave parasysiu, kaip po ilgu dvejoniu ir apmastymu ka daryti savaitgali visgi nusprendziau nuvykti i … GAmtininku DIenas 2009 (aka GaDi’09).
Pajudėta iš šviežio sūrio krašto buvo 5adienio popietę, darbui besibaigiant. Aplankytos parduotuves, apsirupinta gaiviaisiais (ir svaigiaisias) gerimais (uzbegsiu uz akiu ir pasakysiu kad bene pirma karta gyvenime gerimu buvo isigyta “pats tas”).
Vaziuojant buvo įjungta kuro taupymo programa, bei ant pakeles stulpelių demonstruojami 202.082 valdymo įgūdžiai.
Nuvykstam. Perpilam apsaugos darbuotoju “atrasta” kazkokia zoleliu mikstura i mineralini (mineralinis iskeliauja i langu apiplovimo skyscio bakeli). Gerai kad neranda nuo velyku uzsilikusio vyno, nes laisva tara baigiasi. Iliustruoju gauta bilieteli (kadangi zenkliuko/maikutes niekas nedave tai cia bene vienintelis likes prisiminimo daiktas (cia kadanors parasysiu apie tai)).:

Iliustruoju Moletu tarptautinio aerodromo kasdienibe – besileidziantys lektuvai, minios zmoniu su tasem lagaminais, visi skuba skuba … 

Stebuklu lazdeles deka vanduo virto gaiviaisiais gerimais:

Pietus gamtoje ir beveik ramybeje. Pasiektos naturalumo bei harmonijos su aplinka virsunes:

O toliau … kas ka dare, kas ko nedare. Zinau tiek kad:

ą. pirma nakti ejau miegot. 

b. antra nakti miegoti neejau, o reikejo. 

c. uz noplenus galima buvo gauti zenkliuku! (idejau nuotrauka o ziuriu kad horizontas ne tas. na nieko. tinkamiau perteikiamas gadi pojutis):

Zodziu, reziumuojant rengini … labai patiko. Didziausi pliusai publikai, Лицо 2009, laisvei ir atsipalaidavimui.

Ta proga dabar labai laukiu b2g … 

7adieni begriztant buvo trumpam apleide visos jegos, bet pora skambuciu mikliai prikele ant koju. Nezinau is kur tiek istvermes ar kvailumo bet rajono sunkeliais jau buvo ieskomi ezerai: 

Darbalaukio fonas (na, nefonas nes ne horizontas, ne veidrodinis aparatas ir isvis, ko cia pristojot su tuo darbalaukio fonu!):

Privazinejau pusantro bako kuro. Nuovargis dare savo, todel prausti anciuka padejo Badis (todel ir slapias):

Miegojau kaip uzmustas. 

PS dabar prisiminiau apie ta minti del prisiminimu daiktu. taigi, kad veliau nekurt posto paaiskinsiu cia:

dar pries pusantru metu buvau sugalvojes imti visokius bilietukus, skrajutes, apyrankes, nuotraukas ar siaip kazka tokio lengvo ir popierinio apie aplankytus renginius/vietas/jusu variantas ir visa tai deti/klijuoti ant popieriaus lapo. jeigu gerai seksis rinktis – ant vatmano. jeigu dar geriau – dedikuosiu tam viena siena. siaip malonu prisimint. taigi, kad jau per tiek laiko to dar nepadariau – pradesiu nuo dabar. rinkt. suklijuot bus galima labai greit per laisva pusvalanduka (dar turiu kazkur lipalo puse litro (nesiuosto)). geriau veliau negu niekad

Stai ir vel mano pirstai minko klaviatura isreiksdamos mano padrikas jokiomis taisyklemis neparemtas mintis. Siandien i tave parasysiu kaip praleke savaitgalis. Taigi:

5adienis: savotiska diena. po darbo uzmeciau dugno apsaugele ant anciuko (dziaugiuosi kad nenauja nes reikejo pjaustyt), vaizdas is karto pagyvejo. tada norejau gerai praleist laika sviezio surio kraste, bet gavosi kaip visada. daug kalbejau telefonu ir buvau beveik aplankes kavarska. binaro nebus. 

6adienis: nuo pat ryto ramybes neduoda neramus zmones. tenka stumt lauk piktaji anciuka kur anas susitinka su bekeles begemotu. 

Smaugiam. Begemotas lygiame keliukyje renka akmenis:

Nostolei: paminta begemoto savigarba bei nuluzes kairysis veidrodelis (aha, as irgi mastau kam bekeleje veidrodeliai … )

Smaugiam solidziai. Po Vyzuonos, Ignotiskio, Miliunu ezeru apylinkes. Po poros valandu baigiasi energija. Aplankoma SSK picerija:

Kas ka sake? neregistruotas? nesamone! patylim!

Popiet papilde skrandzius ir benzo bakus tesiam krasto pazinima is arti. Aplankomas gilus miskas. 

Purvo daug, pirvas smagus ir minkstas. Kai mocas sveria 109 kg. O kai jis sveria biski daugiau ji tenka pastumt. Nesupraskit netaip, sildomos rankeneles, spoileriukai, v2 variklis tikrai smagu. Bet ar racionalu?  

Dabar primeciau, kad jeigu viskas OK (tpfu tpfu tpfu), vasarop/rudeniop noretusi pavaziuot kokiam enduriniam uzvaziavime. Bet norint nepritrukt jegu kikui reikia daug ir saziningai sportuot. 

Pajuokavimai kad nepradetu snigt neapseina be dalinio issipildymo – prasideda krusa. Motokrosinis salmas gauna minusa nes skauda nosi. 

Begemotui pliusas, laukiam kito uzvaziavimo. 

7adienis: rytas. po vakarykstes dumines kaimo pirteles smigau masinoje isgeres du puodelius arbatos. jegu nera. skambina kaimynas. entuziastingai siunciu ant triju raidziu ir ieskau jegu eit iki wc. skauda viska. noras smaugt laimi. tariames i motokroso trasa … iki anyksciu kaip planuota del laiko stokos nebelekiam, jemam vietini kisuno tvarini. vargan. 

iliustroju kaip broliskai (nepainioti su gejiskai) ktm’as glaudziasi prie bergo. 

Iki trasos vos keli km, bet nutariam nerizikuot ir neerzint milicijos mano griausmais. Vistiek visi zino kam priklauso tas geltonai melynas piktas anciukas. 

Uljanavos trasa:

Smaugiam. Skaitytojams priminsiu kad tai mano antras uzvaziavimas i motokroso trasa kaip-o-tokia. Apsipazystam su trasos architektura. Prisimenam trenerio MOTO (skamba mazdaug taip:”SUK RANKENA B*E!!!!”) ir sukam rankena. Trasa smagi, lygi. Kaip aksfaltas. Beveik nedulka. Tramplynai geri. Kai kur noretusi minkstesnio nusileidimo arba geresnio pakabos sureguliavimo (sita reikes tuoj daryt, nes trasoj neuztenka standumo, amortikai per daznai susistumia “iki galo”). Demesio, pirmoji vaizdo medziaga (aciu operatoriui, aciu skaitmeniniam zumui):

Sokinejant nevaikiskai atsikratau kojas. Viska beveik sugadina nustota sukt rankena ties vienu is suoliu = rezultatas = skriejame neteisingai, inventorius neprilaikomas keliais, leidziames labiau ant priekinio rato. kojos nebe ant pakoju, ir teksteliu i zeme taip, kad visas mano svoris atsiduria ant mano desines kojos galiuko. ty su beveik pirstais (bet per butsus, taigi koja neslysta nuo pakojo), persilauziu peda aukstyn. Akyse aptemsta. Nezinau nei kaip sustojau nei kaip uzgesinau nei kaip benusiiima salmas. Eina sikt. Pirma mintis – susilauziau koja. Negalvoju kas butu buve be butso. 

Pastovejus pririeda kaimynas. Padaro malonu kojos tempima nenulipus nuo motso. Padeda. Atgaunu spalvu suvokima.  Pamaigau, atsitoju. Neluzus. Valdau. Skauda.

Noras smaugti vel nugali. Sukam dar kazkiek ratu. Pazadas sau neskraidyt ilgai nesilaiko. Vel skraidau, nors kiekvienas atsitrenkimas palydimas dilgtelejimo. KTM’as ruko. 

Isvazdiuodami ant drasos dar pajemam pora slaitu. Reziumuojant pasakysiu kad fantastika.  Kisuno trasai pliusas. Siaip sake praso pinigu. Idomu kiek abonentas?

Aciu kad esate. 

PS Fastum gelyje mirkau kojas. Biski nesmagu vairuoti masina, tikiuosi kad praeis. Pas daktarus nebuvau.

Siandien i tave parasysiu apie prabegusi savaitgali. Pagrindinis savaitgalio ivykis buvo vet. dr. G gimimo dienos sventimas. Penktadieni puoliau i apmastymus kaip gi dasigaut iki Vilniaus, ir o bet taciau pagalvojau kad su salyga kad vaziuoju vienas ir 202.082 labai megsta kura, vaziavau AUTOBUSU. aha. sumokejau 36 lt ir gavau ramiai pamiegot 3.5 valandos. skaitau apsimokejo. visgi 3 zmones su vairuotoju autobuse, bet silumos negailejo. patiko siaip.

prePS aha! tik nereikia cia viesai smerkti manes kad neapsireiskiau sostineje! as labai neturejau kada!

taigi, pre-party praejo ramiai, abstinencijos kampelis liudi.

apie vakareli nieko labai nepasakosiu, kam cia pletksu skleist. viskas proto ribose, didesniu nesamoniu nepridirbau dziaugiuosi, kad negeriu.

pramerkes akis suvokiau kad gal gi gera mintis vaziuot anksciau atgal i sviezio surio krasta ir traukt laukan piktaji anciuka? kaimynas kaip tik judejo pakeliui, tad prisijujngiau ir akimis matavau besniegius laukus ir mintyse smaugiau dugnais. tik tiek kad sviezio surio krastas pasitiko didziuliu neistirpusio sniego ir visur tunancio vandens kiekiu. bet nieko, istraukem kovinius agregatus (bergas susitiko su ktm’u) ir smaugem. vyko issamus krasto pazinimas. ar minejau, kad labai patiko?

beje, bekikinant pasitempiau raumeni/sausgysle/jusu variantas ties sedima vieta. labai skauda.  kikinimas eigoje vyko atsivarant keteema ir uzsilipus ant ano pakojo, spaudziau bergo kika savo svoriu. amebiskai. bet kitaip labai skaudejo. bet sukandes akis ir issisiepes sukau gaza. apupenai. 

taigi, sedziu issitepes minksta vieta fastum geliu ir po biski atrandu dar neatrastus raumenis visame kune. sportas-sveikata-jaunyste-grozis! kazi, kaip rytoj vaiksciosiu?