Po  nerašymo pauzės norėčiau papasakoti apie tokį reiškinį kaip spam’as. Anadien prisiminiau kad jis visur kur lenda ir netgi aplinkiniai forumjukai buvo apie tai parašę (jevilas pvz), o aš norėčiau paliesti tokį reiškinį kaip lietuviškų įmonių spamas. Ir tai kurkas blogiau nei kasdien ištrinti (nors šiaip pro filtrus nepraeina) po kelis elektroninius laiškus su įkyriais siūlymais pasididinti penį ar nusipirkt v14gr0s (Dėmėsio perspėjimas: jei kas komentuosit, atsargiai nes pas mane žodžių, metančių komentarą į blacklist’ą sąrašas yra ilgesnis nei Karas ir Taika kartu sudėjus).
Taigi kviečiu pagalvoti kiek kartų ryte atėję į darbą ir galvodami kiek gi čia gerų dalykinių laiškų atėjo vietoje viso to gavote nulį “normalių” laiškų ir 2 įmantrius pasiūlymus spausdintuvo kasetei pasikeisti, kvietimus į kokį nors seminarą, siūlymą nusipirkti kavos aparatą ar išmokti bendrauti telefonu. O nieko to gi nesu sutikęs gauti ir tyčia/netyčia žiūrėti į tai nenoriu ir neprivalau :/. Čia gal derėtų skaitytojams priminti, jog remiantis ryšių reguliavimo tarnybos puslapyje patalpinta informacija:

“Reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1937) 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad  reklama  telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu   paštu gali būti teikiama tik reklamos tikslais vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Už šios nuostatos pažeidimą Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gali skirti baudą juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10000 litų (bauda gali būti skiriama tik tokiu atveju, jei po įspėjimo atsisakoma nutraukti spam siuntimą), o fiziniams asmenims (nevykdantiems Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos reikalavimo nutraukti tokią reklamą), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso189-14 straipsnio, 1 dalį nuo 500 iki 1000 Lt. (už pakartotinį pažeidimą, pagal to paties straipsnio 2 dalį – nuo vieno 1000 iki 2000 Lt).”

Tai išeina, kad juridinis asmuo gali siųsti spama tik esant gavėjo sutikimui. Bet tuo pačiu jei siųsi, ir niekas nieko nepraneš, tai galėsi siuntinėti tol kol kažkas nesureaguos? Tai va aš reaguoju. Aišku dar labai įdomu kieno perspėjimas turi būti, RRT ar gavėjo… O reakcija labai paprasta.
Štai, ponios Aistės (vardai ir pavardės pakeisti, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) už siūlymą pigiai nuskristi į Honkongą bei Tokiją, pasiteiravau kokių nuolaidų galime tikėtis jeigu praneštume apie SPAM’ą. O kažkokio a*ujeno buhalterių centro pasiteiravau kaip gi buhalteriai nežino kas yra leidžiama o kas ne. Pasirodo dar vienos pseudo-reklamos įmonės reklamos vadovas to irgi nežino. Ar tai nenori žinoti.
Visi iki vieno atrašė, kad, atseit, klaida, nebepasikartos. Nenorėjome įžeisti ir pan.
O štai viena kompiuteriais prekiaujanti įmonė taip įkyriai siuntinėjo kalėdinį 1,3 MB sveriantį reklaminį .pdf’ą, kad jį rasdavau kasdien vos atėjęs į darbą. Ir ne tą patį tik pamirštą ištrint, o kasdien vis po naują. Gal spamo botas supūliavo? Aš jiems net nemandagų laišką parašiau kad jie išėjo iš krašto ir pasiūliau persišviest smegenis, bei kad atsiųsiu sąskaitą už interneto ryšį nes paštą tikrinu per gprs. va. tris kartus atsiprašė, o pirmadienį atsiuntė vėl

Taip ir gyvenam. Noriu pastebėt, kad nei vieno neskundžiau rrt, bet susidarė įspūdis, kad retas kuris žino kad tai ką jie čia siuntinėja ir yra SPAM’as, tik be p3nio, v14grų bei c14l!io.

PPS linkėjimai skaitytojams
(mešką-mešką)

Kad jau atklydot ir pas mane tarp 15minučių skaitymo ir veidaknygės atnaujinimo, papasakosiu apie krašto naujoves. O krašto naujovės tokios, kad vėlei atgimė duonkepystės tradicijos. Apie atgimusius senovės papročius sužinome iš to, kad parduotuvėse itin sunku gauti ruginių miltų (jau nebekalbu apie tai ar jie reikiamo rupumo).

Rauga, nusižengdamas senovės tradicijoms ėmiau iš kolegės. Nupasakoju receptą:

0,5 kg rupių ruginių miltų;
0,5 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų
100 g avižinių dribsnių (nuplautų)
100 g kvietinių sėlenų
100-120 g cukraus
2 arbatiniai šaukšteliai druskos
100 g išlukštentų saulėgražų (nupirkti negliaudėtas ir jas išgliaudelėti – ne išeitis)
100 g linų sėmenų sėklų
100 g kmynų (nuplikytų ir apiplautų šaltu vandeniu)
50 g sezamo sėklų (apibarstymui)
1 litro šilto vandens
0,5 litro raugo

Kaip matome, ingridientų sąrašas nėra trumpas, bet prašyčiau pasistengti surinkti viską ko reikia.

1. SUdėjus produktus tešlą minkome 15-20 minučių, išminkius pasilikti pusę puslitriuko raugo.

2. Tešlą dėti į paruoštą kepimo skardą (pateptą riebalais arba pabarstytą ruginiais miltais) ir pabarstytą sezamo sėklomis, suformuoti duonos kepalą, viršų taip pat pabarstyti sezamo sėklomis.

3. Uždengus palikti rūgti šiltai 6 valandoms, raugą stiklainyje taip pat laikyti šiltai.
4. Sudėti į iki 200°C įkaitintą orkaitę ir kepti 80 minučių. Likus kepti 15  minučių karštį sumažinti iki 180°C.
5. Išimtą duonytę pabučiuoti ir uždengti šlapiu rankšuosčiu (kad būtų minkštesnė pluta).
Vualia!
Raugą stiklainyje sekančiam kepimui laikyti šaldytuve iki sekančio kepimo, laikyti ne ilgiau dviejų savaičių.

Aišku, ši duona neprilygsta tai kuri yra kepama kaimiškoje krosnyje ant ajerų, klevo lapų. Nors manau surinkus tuos pačius ajerus ir lapus gautusi kažkas labai panaaus.

Kalbant apie ekonomika, nūdien geros natūralios duonos kepalas kainuoja daug pinigų. O čia, diregtorius darė skaičiavimą, gaunasi maždaug 2x pigiau (su elektra). Apie skonį, aromatą ir kad ši duona ją laikant tik skanėja net nerašysiu, tas ir taip aišku.

Ta proga kad buvau virtuvėje, dar nuorinau konkurentų vyną (nes jau baigėsi rūgimas) ir taip reikėjo. Dar ir paragavau Laukiu kol išrūgs mano nedidelė bonkutė

Tiek žinių iš šviežio sūrio krašto.

Iš bažnytkaimio į sostinę pajudėjau tik apie aštuonias, tad labai pravertė atnaujinta fonoteka. Eilinį kartą įsitikinau, kad Anykščiai – laukinis kraštas. Tai šunys, tai stirnos, tai girtuoklis tai vaikai – ir visi lenda lauk per pilnatį. Užtat kraštovaizdis labai gražus (Įsivaizduokime Baranausko aprašytą Anykščių šilelį švelniai apšviestą žydrai pilka mėnesiena), o fone groja kas nors panašaus į gėrį.

I dalis. MF šūtautas. Šeštadienio rytas buvo rezervuotas kiek kitokioms pramogoms. Jau tradicija tapęs MF šūtautas. Kas buvo naujovė ir kas gerai – kad nemokamai. Nes gi pernai nepasikuklinau. Todėl nepasikuklinau ir šiemet. Organizatoriui ir dalyviams pliusų lietus, ypač patiko pratimas “Aldonos sijonėlis” (ar kažkaip). Iliustruoju:


Pratimai buvo 3. Kaip pasakytų alius, pagal IPSC standartus šaudėm trumpus pratimus. t.y. reikia sušaudyti kuo daugiau per kuo mažiau laiko iš tiek šovinių kiek duota. Rezultatai pagal hit faktorių (t.y. kiek pataikei/kiek užtrukai). Ginklai:Glock 17, ir  Heckler & Koch MP5.
Kadangi renginys pavyko ir niekas nenukentėjo, einame toliau.

II dalis. Skaitytojai (nors kam čia ta daugiskaita).
Va, iliustruoju.

Šitas binaras turėtų atvaizduoti tiek šeštadienį, tiek 7adienį +1 dalyviams, nekantriai laukiame sekančių nuotykiu

Čia visai ne kulinarinio tema:

Truputėli paredaguoju savo rašliavą į dvasingąjį, ir dedu čia. Kaip žino kiekvienas, buvo moto9, o per jas ančiukas atsisakė važiuoti atlaikęs 2 val. 19 minučių pragariško karščio, įsukęs maksimalų 75 km/val. greitį ir dar kažką. Atsisakė važiuoti labai dramatiškai, iškeldamas baisulingą sceną su dūmais ir t.t.. Nes paskirstymo grandinė kažką prasuko, tas kažkas išlindo pro viršų kartu su tepalu ant iki 118° C įkaitusio variklio. Ir gavau su karštu tepalu per butsą, dėl ko ir sustojau, nes gi visai nemačiau dūmų šleifo už manęs (turėjau atrodyti kaip 2T vadeliotojas). Distanciją baigiau su Reno jamana, bet čia gi visai kita istorija.

Žodžiu, nuo moto9 ančiukas stovėjo truputėlį praardytas, ir vakar, prispaustas gedos jausmo (ir to kad jau reikia uzsakinet detales), apsilankiau svečiuose.
Is anksto atsiprasysiu del nekokybisku/tamsiu/purvinu nuotrauku, bo toks gyvenimas.
Ispyliau tepala – jo dar buvo koks geras puslitris, kartu su tepalu isbego truputis aliuinio drozliu. Isemes oil scryna nesupratau nieko:

O tai kur visas aliuminis kuri nusveite kartu su paskirstymo zvaigzdute besisukantis atsisukes varztelis? Aha! ogi stai cia. Ir kabliavau pirstu, lyg medu pro alyvos isleidimo skyle. jo ten buvo nei daug nei mazai, o tiek, kiek nusveite tasai varztelis. aliumo drozles kazkuo primine tuos blizgancius sudus kuriais moterys tepliojasi veidus kad atrodytu kaip fejos. Su ta mintimi iskrapsciau didziaja dali to ka ten maciau.
O tai jeigu cia sitaip, tai kaip atrodo tepalo filtras – paklausiau saves ir pamaciau kad tepalo filtras savo darba padare (aciu hiflo).

Kaip matome aliumo dulkiu sankaupa ties kur tepalas patenka i tepalo filtra.
Na o tada nusukau sankabos dangteli ir paziurejau kaip ten viskas atrodo. O ten viskas atrodo taip (sankabos dantgelio apacioje prasau pastebeti drozliu sluoksni – taigi i cia tiesiai ir byrejo. isvalysim. nieko tokio.

Na ir pagaliau tai kas buvo po dangteliu:

Kaip matome, viena kita ant dantratuku prilipusi drozle, ir apacioj privaryta brudo. Guoliai is paziuros sveiki, nepamele, tepaluoti. Kaip suprantu, drozliu i cilindrine dali nepripute, nes apsaugojo skrynas su filtru. Situos isvalysiu ispusiu.

Galvoju kad reikes pakeisti:
Automatini dekompresoriu – nes JAU buvo nuluzes (jau is anksciau musiet)
Paskirstymo grandine – Nes issitampiusi iki negaliu
Paskirstymo grandines plastmasini peili – i naujesni
Starteri – i taffy’io beefy starteri (na sitas, prie progos kartu su automatiniu dekompresorium – mazum nebereikes kikint (silto)?)

visie sitie turetu atkeliauti is ukanotu salu.

Dabar kas liecia tuos guolius kur lengvai pasiekiami, net nezinau, stovi SKF, tai kaip suprantu, jau keisti. Jauciu pakeisiu ir anuos.
Dar, i koniu jasno, kad reikes uzvirinti aliumo skyle virsuje, ir ispjauti ir uzvirinti itrukima galvos uzdangale – pasinaudosime husaberg gepruft kamaju aliumino virinimo imones paslaugomis.
Prie to paties reikia pasikeisti paskirstymo grandines itempejo antgaliuka i pleinini ir ilgesni.

Kaip ir viskas? Motoro neskelsiu valymui, nematau prasmes. Juoba kad po viso sito (ir jei surinksiu ir jei veiks – tpfu tpfu tpfu per kairi peti) tepalu keitimo intervalas bus labai daznas, ibo noresiu kad prasivalytu.

PS viso to butu galima buve isvengti jei galvos uzdangalas butu buves nuimtas laiku, atsiradus pasaliniams garsams. bet taigi moto9 buvo, tai nieko tokio.

PPS jau matau kaip smaugiu.

PPPS bet tai kai mano raudonos tarpines improvizacija?

Žodžiu vakar netikėtai užsimaniau šokoladinio torto/pyrago. Bet taip žiauriai užsimaniau kad oho. Aišku, grįždamas po darbo tokio kokio norėjau niekur nebuvo, ir gavau rinktis antrą variantą – tinginį.

Kadangi tas parduotuvinis man ne prie širdies, dariausi pagal eksperimentais pagrįstą receptą – tinginys kurį galima kabliuoti šaukštu. Mums reikės:

+ sviestas ~300 g, + kakavos keli šaukšteliai. Aš dariau su kaimišku sviestu (jokių E ir kaina itin patraukli).
Kondensuotą pieną dedame į iki ausų pripildytą puodą ir “verdame” apie 1 val.

Kol jis verda, sumalame sausainius (beje, tinka ne tik mūsų remėjų “Gaidelis” produkcija, svarbu kad kuo mažiau E). Sakydamas sumalame, turiu omenyje sudarkome juos iki miltų frakcjios (tuo ir skiriasi nuo pirktinio tinginio). Turėtų atrodyti maždaug taip:

Kadangi maldami pavargome, atsigaiviname (1 vnt. Staropramen)

Kai jau kondensuotas pienas išvirė, jis turėtų atrodyti maždaug taip:

Kol jis šiltas, dedame jį į tą patį puodą kuriame ir viriame, tik be vandens (nors galima ir į kitą, ką jau čia), ir sudedame sviestą:

Viską pamaišome ant mažos ugnies, kol sviestas ištirpsta ir masė pasidaro vienalytė. Įberiame porą kakavos šaukštelių. Masė:

Viską pilame ant sumaltų sausainių, ir gerai išmaišome. Pagal konsistenciją ir spalvą, turėtų gautis kažkas neitin skanaus. Dedame visą indą (arba, kaip šį kartą iškrečiau viską ant kulinarinės plevelės patogesniam vartojimui) atšalt į šaldytuvą/lauką (priklausomai nuo lauko temperatūros).
Kai jau norėsit valgyti, jis turi būti toks sunkiai tąsus, bet ne lūžtantis. Galima supjaustyti kubeliais ir patiekti su arbata.
Skanaus.

Dabar guliu po karsto duso, apsikabines karsta arbatos puodeli ir galvoju, kad… siandiena buvo sunkiau nei moto9. rimtai. Jei kada nors traktoristai pasiulys pavazinet – mandagiai atsisakysiu.

Iš tikrųjų tai nenumiriau, o tik buvau išėjęs. Ilgam. Tuštuoja ir daugiau viešai privačių kampelių – pvz. sesės interneto kampelis, visimirsime.lt, bloga prie elektrinės ir kiti skaitomi interneto užkabariai. Spėju, daug ką atemė veidaknygė. Nes kam gi čia šitiek visko dubliuot? Parašai į MF, čia, ir į FB? Tai o tai, dar į Gimtajį Rokiškį pasiūlykit parašyt.

Žodžiu, nenukrypdamas nuo ^subj papasakosiu, kad apie laikotarpį nuo paskutinio įrašo iki dabar nieko nepasakosiu (nors papasakoti butu ka). Verčiu švarų lapą ir rašau toliau.

Taigi, šiandiena mieli kolegos vyndariai ir aukštos klasės gurmanai, apžvelgsime mano norą pasidaryti obuolių vyno. Idėja kilo kai prisiminiau koks skanus buvo močiutės obuolių vynas prie kalėdų/vėlykų ir šiaip kiekvieno antradienio ir ketvirtadienio stalų. Idėją stiprino tai, kad pernai obuolių buvo, su jais niekas nieko nedarė, o aš neturėjau kada; ir šiemet priderlėjo daug abalių. Iliustruoju:


Kadangi abalių daug, jie renkami ir šviečiant menesienai (kitaip tariant, oboliai vagiami naktimis iš nieko neįtariančių bei mokėsčius sumokėjusių gyventojų):

Badis irgi padeda rinkti obuolius (tiksliau, paima ir neatiduoda):

O čia šiaip su postu visiškai nesusijusi atsitiktinė nuotrauka:

Galima pastabdyt bilekuria masina ir paklaust ar obuolius reikia plaut. Aisku pasakys kad reikia. Todel juos planame (vanduo tai ledinis):

Jeigu istorija butu galima patrumpinti, sia dali praleisciau (bet kadangi netrumpinu – nepraleisiu). nekantriausieji galit sitos nuotraukos neziureti. cia mano irodymas, kad nevaldau galuniu plaudamas tureta talpa vynui raugti. suduzo rankose kai bandziau atlikti dviguba salto mortale:

Bet gerai kad kaimas netoli ir ten tu buteliu nors vezimais vezk (du). Tad pasiruosimas vyndarystei vyksta toliau. Cia turiu pamineti, kad didzioji dauguma obuoliu vyno gamybos receptu yra skirtingi. Taciau paemus auskini viduriuka 25 litrams vyno reikia vyno mieliu, obuoliu sulciu (erm, na taip!), cukraus. Jei tiket senobine knyga “Seimininkes vadovas” (ar kazkaip panasiai), kurioje be vyndarystes taip pat aprasomi ir vaiku auginimo bei prausimosi procesai, kulturines vyno mieles stabilizuoja rugimo procesa, sumazina tikimybe kad vynas suges ir dar daug teigiamu dalyku. zodziu, svediskos vyno mieles – 7 lt pakelis (25iems litrams).

Zodziu, nuplauti obuoliai vezami spaust (kaip tas atrodo, manau visi zinot), rajone maiso (didelio) spaudimo kaina – 7 Lt. Ispaudziau 3 vaikiskus maisiukus, viso – 14 Lt.
Sulciu is tu antaniniu obuoliu gavosi apie 40 ltr (kas savo ruoztu yra apie 50-60% bendros obuolių masės).
Taigi, ant mielių pakelio parašyta ką su jomis reikia daryt ir kaip daugint. Instrukcijų nesilaikau, nes jos juk tik tam atvėjui kai ką nors sulaužai. Atskiedziame 300uose ml drungno (30°C nesiekiancio) vandens:

ir ileidziame i sultis, jau supiltas i ruginimo inda.

Cukraus daug neturiu, tik 1 kg (pamirsau diena), tad supilu visa (vistiek reikes dapilinet kelis kartus, be to reikia pora kartu per diena pamaisyt, tad nesuku galvos ir zinau kad dapilsiu sekancia diena). viska ismaisome, uzkemsame kamsciu su zarnele i vandeni ir vualia:

belieka priziuret, pamaisty, dapilt cukru ir laukt.

siandien (nuo uzpylimo pradzios praėjus 17ai valandu) dar neburbuliavo – dapyliau 2 kg cukraus ir ismaisiau su iesmu.

laukiu burbulu.

o taip pat kvieciu vyndarius padiskutuoti apie receptus.

Kadangi skyrelio tema jau praverta, pabandykime isivaizduoti kaip idealiai praleisti velyku pirmadieni, ypac kai sis – nedarbo diena.
Diena gamtoje:

Grazu, sauleta silta, skleidziasi gelytes ir drugeliai, oras be smogo ir tersalu… Kazko truksta. Gal…

Prasau pastebeti, kad kumela vis dar ten kairej yra. Bet dabar kur kas geriau, ar ne? Bet dabar kazkaip… Eilines pakatuskes velyku pirmadieni… norisi dar kazko… Gal…

Taip! izvalgusis skaitytojas neklysta! Fone – Brands Hatch ~ BSB pirmosios sezono lenktynes! yay! Dar izvalgesniam skaitytojui pasiulysiu eiti ten kur saule nesviecia, nes niekam neidomu ar galima parkuotis ant tiltu ir viaduku ar ne, nes motoinventoriu ten nors traukiniais vezk.
Taigi, kadangi planas buvo diregtoriaus pagalba aplankyti viska, iskaitant pitstopus ir visa, ibo vienas perspektyviuju pacios pacios klases vairuotoju yra buves diregtoriaus darbuotojas, bilietai visur buvo nemokami. Aisku, kaip visad, planas neisdege, ir reiserio brolis uzgere ir musu niekas i pitstopus neileido, bet uztat yra visa kita…
trasa:

biski nesimato is uz vartu, bet nieko. BSB vyksta trumpeseneje, club versijoje. WSBK man rodos ilgesneje (a, cia, kito raidauto gandas).
Beslampinejant po aplinka buvo uzmatytas cafe-latte reiseriu svajoniu garazas:

pirminyko drele-skuteris:

didzhejaus kampelis

balsiu gyvenviete, tik dvasingai:

svajoniu posukis po tiesiosios:

i kulinarini kampeli, pietums (pagal pirminyko rekvesta):

juzefo svajoniu pleisteishnas

pirminyko vaikystes motociklas

o toliau seke neitiketino garso koncertas:

i pashlo gavno po trubam!

panoramines:


ups! pakilo dulkiu kamuoliai!

jei idemiai paziuresime, pamatysime kad… nebeturiu uz ka sirgt! diregtoriaus eks darbotojas tyrineja grunta

finishas!

reziumuojant pasakysiu, kad apupenai. tokio lygio lenktyniniame renginyje dar nebuvau. dvasinga, apupenai, daug zmoniu, viskas suorganizuota, daug remeju. matosi, sportas – aukstumose.
pats renginys ar tik ne 3 dienas, daug klasiu, daug vaziuotoju, ya kur akis paganyt. o bet taciau kadangi kaip zinia pries tai buvo velykos (kokiu dar neturejau), lankomasi buvo tik viena diena.

pabaigai, 5adieniui! ghyyy!

zodziu, pirma sypsena atsirado vos radus laisvesni kelio ruoza. uber. zveriskai, neitiketinai, apupenai begejasi belekuriuo begiu. jei dabar reiketu isrinkti mylimiausia begi, sakyciau… visi nuo 3io aukstyn. 1/2 ne taip patinka nes nevalingai kilnojasi kadangi pradejo lyti ir jau temo, suvokiau kad fotika paemiau veltui, ir kad prie matomos juros/vandenyno siandien nenukaksiu, tad prasukau pro namus atiduoti kuprines. o toliau seke minimalistinis 150 km ratelis po kameru kupinus angliskus greitkelius. kas keisciausia, sypsena nedingsta iki dabar, ir jei iki sio momento buvau tikrai nusprendes jemt ugnies audra, dabar nebezinau nieko. I4 rekiantis variklis taip maloniai glosto dusia, o dar ta neitiketina galia. valyt. ilgi, valinantys begiai… sestu begiu tarp inkilu truputi atsuki rankena (a, beje, lyjo, slidu, tamsu, nieko nesimate ir nebejauciau ranku), o prietaisu skydelis jau rodo 260 (issvajotu 300+ taip ir nepasiekiau nes nebuvo kurble ). akivaizdu kad, kaip bergas purve, taip sitas meilus gyvunelis puikiausiai jauciasi ramiai krusindamas tokiais greiciais. beje, nebuvau rankenos atsukes iki galo niekur per visus 150 km (na, trecdalis buvo mieste, bet vistiek) – vien kliutys priekyje ir myzciojimai del inkilu ir slidaus kelio, uz ka gedingai sau dedu minusa ir einu ant gedos stulpo. musiet sekanciam raidautui reikes nusisukt numereli ir smaugt pagal notomorrow koncepcija.

PS didzhej gerb. didzhejui: S2R ruko, o normalaus reviuso parasyti taip ir negaliu nes taip padoriai jis ir neparaidautintas, nes anas iskeliauja taip ir nepakeites siaubingai tiesiai nuvazinetu padangu. galiu pasakyt tik tiek, kad anas irgi valyt. bet kitaip. su dukaciams budingu daug ir bereikalingo triuksmo

sveiki mieli mano apleisto telekanalo skaitytojai,

pavasaris pavasariu, o siandien gveldensiu dar karsta is minciu ir emociju orkaites tema – Z.

kas tas Z galetu paklausti guvus skaitytojas. ar Z cia reiskia zalia kaip agurkas spalva? Taip! O dauguma zino, zalia – kawasiklu spalva. taip, mielas skaitytojau, siandien isgirsi kaip ameba teskena apie visa europa ismaisiusi (ir Lietuva, beje) zzr 1400 2006 gimimo.

diena prasidejo su popietiniais gaidziais, burnoje prisiminiau vakarykscio undergroundo (hehe, aciu miestieciai!) kvapa. gi, sakiau, jei oras geras – jemsiu kawasekla ir darysiu fotoraidautini reviusa prie atlanto. kur buves kur nebuves prasitryniau kukius ir jau buvau prie garazo. pagal plana, viena kawasekla reikejo uzvest nuo kito kawaseklo, lygiai tokio paties, tokios pat spalvos tik balto. bet kaip zinia, planai griuna, ir ilgai keikiausi kuomet pagaliau praskynes kelia iki akumo suzinojau kad turimi “krokodilai” biski truputeli sugede, ir vietoj malonaus ausiai duzgimo girdejau tik savo paties keiksmu aidus ir ta specifini birbima.

antras dublis buvo labiau pavykes, nes prisiminiau kad netoliese stovi didelis dyzelis, o ir laidus spejau paknibinet. visa sita operacija uzsitese ne pagal norus ilgai, nes kaip zinia akumuliatorius pas anuos slepiasi giliai, nepatogiai ir dar balazinokaip, uzsip*sau kariaut su laidais, o yvl’o (atrodo) intymus uzvedimo metodas ne ka gelbejo :/ taigi, susirinkau iranga, paemau pora papildomu aksesuaru ir jau sukau rankena. pries pradedamas nupasakoti emocijas, turiu pasakyti kad kaip motoinventorius pastarasai turetu klasifikuotis kaip-o sports toureris, o bet taciau kone 190 kumeliu po kapotu… atidus skaitytojas zinos, kad iki siol pikciausias testuotas kelio inventorius buvo pries gerus 2 metus maigytas r1, tad visa sita mano rasliava nudieniniam smaugejui gali atrodyti juokingai ir kasdieniskai – bet yra kaip yra.

zodziu, pirma sypsena atsirado vos radus laisvesni kelio ruoza. uber. zveriskai, neitiketinai, apupenai begejasi belekuriuo begiu. jei dabar reiketu isrinkti mylimiausia begi, sakyciau… visi nuo 3io aukstyn. 1/2 ne taip patinka nes nevalingai kilnojasi kadangi pradejo lyti ir jau temo, suvokiau kad fotika paemiau veltui, ir kad prie matomos juros/vandenyno siandien nenukaksiu, tad prasukau pro namus atiduoti kuprines. o toliau seke minimalistinis 150 km ratelis po kameru kupinus angliskus greitkelius. kas keisciausia, sypsena nedingsta iki dabar, ir jei iki sio momento buvau tikrai nusprendes jemt ugnies audra, dabar nebezinau nieko. I4 rekiantis variklis taip maloniai glosto dusia, o dar ta neitiketina galia. valyt. ilgi, valinantys begiai… sestu begiu tarp inkilu truputi atsuki rankena (a, beje, lyjo, slidu, tamsu, nieko nesimate ir nebejauciau ranku), o prietaisu skydelis jau rodo 260 (issvajotu 300+ taip ir nepasiekiau nes nebuvo kurble ). akivaizdu kad, kaip bergas purve, taip sitas meilus gyvunelis puikiausiai jauciasi ramiai krusindamas tokiais greiciais. beje, nebuvau rankenos atsukes iki galo niekur per visus 150 km (na, trecdalis buvo mieste, bet vistiek) – vien kliutys priekyje ir myzciojimai del inkilu ir slidaus kelio, uz ka gedingai sau dedu minusa ir einu ant gedos stulpo. musiet sekanciam raidautui reikes nusisukt numereli ir smaugt pagal notomorrow koncepcija.

kaip ten bebutu, iki siandien pliusus rinkes hjc salmas “optima linija – pirk pigiau” gauna riebu minusa uz debiliska triuksma, atsirandanti ties 200kmh. minusa gauna ir tekstilines kelnes, nes atsukus rankena jos smunka.

Binaras ne is siandien:

PS didzhej gerb. didzhejui: S2R ruko, o normalaus reviuso parasyti taip ir negaliu nes taip padoriai jis ir neparaidautintas, nes anas iskeliauja taip ir nepakeites siaubingai tiesiai nuvazinetu padangu. galiu pasakyt tik tiek, kad anas irgi valyt. bet kitaip. su dukaciams budingu daug ir bereikalingo triuksmo

taigis, tingiam skaitytojui reziumuoju:

pavadinimas – kawaseklas

darbinis turis – litras + 400\

svoris – kai stovi vietoje – stora karve. kai smaugi – ka?

spalva – violetine, ble

nusmaugta, km – 150

vidutinis greitis – erm.

valyt? – labai

stabdziai – yra

i posukius ateina – su daina

pinpalas prailgeja, cm – 4

zyles – ziuro

ar noreciau tokio – taip

minusai – norisi smagesnio ismetimo

aciu

visogero

Turiu pasakyti, jog per sausio mėnesį, kol mano forumjukas čiulpdamas nykštį miegojo kietu žiemos miegu, mano gyvenimas matė tiek betarpiškai šilto, tiek ir kaulus stingdančiai (heh, netyčinis žodžių žaismas su lengva ironija) šalto. Tam tikru laikotarpiu tarp egzistencinių apmastymų buvau pradėjęs abėjoti ir savo būvimo ūkanotose salose priežastimi. Rašau būtuoju laiku, lyg tie apmastymai būtų dingę. Ne, tiesiog šiandien, nekasdieniškai gražią, šaltoką dieną apie tai negalvoju.
Prieš išvažiuodamas, siunčiau broliui nuorodą “Motorcycle courier work. London city, mid-long distance work available. 500+ GBP/week.”. hm. Ambicijos leido galvoti, kad tokį darbą tikrai galėčiau lengvai dirbti. Patirties riedant yra, automobilių nebijau, susiorientuoju greitai, riedėt patinka natūraliai. Pasakų darbas, ar ne? Prisideda visokie linkai iš youtube, nieko ypatingo, skamba kaip pramoga bei pinigai už tai viename. Ir štai, vieną niūrų pirmadienį pagaliau nueinu iki įmonės, kuri mano CV bei motyvacinį laišką yra gavusi kokius 3 kartus (aišku, 0 reakcijos, bet neesmė). Nueinu, nes tikiu, kad nuėjus šansai įsidarbinti yra kur kas didesni nei nusiuntus CV (kas iš esmės yra visiška tiesa). Keista, iš karto į akis kiša darbo sutartį. Imk, še, Honda CBF600, va, tokios tokios nuomos sąlygos, toks užmokėstis, ateik kitą savaitę, atsinešk užstatą (!), ir pirmyn.
Kiek glumina tas sutarties kišimas (beje, ji yra konkrečiai į vienus vartus (turbūt aišku, kieno)). Vakariniame darbe užklausiu kas yra ten dirbęs. Dirbusių TEN daug. Dirbusių tokį darbą dar daugiau. Reziumuojant komentarus, išeitų kažkas panašaus į “pabandyk…”. Plačiau papasakoja kolega vengras. Uždirbti 500 į savaitę yra realu, jei bus tolimo darbo, bet teks dirbti min. 6 dienas į savaitę po min. 10 val. į dieną. Greitai primetu, 500/60+ yra kažkas apie 8,xxx GBP į valandą. ble. aaaa, dar kurą reikia savo įsipilt, aaa dar mokėsčiai reikia susimokėt… aaa…. abėjonės lieka abėjonėmis, atrėžiu, kad vis geriau nei namuose sedėt, pabandysiu, jei nepatiks – išeisiu. ok…
Vakarinis darbas po truputį atsibosta, pagaliau sulaukiu antradienio. Viską susirašom, prasukam trumpą testinį ratelį (nori įsitikint ar sugebu važiuot). Dar po poros valandų laukimo gaunu savo plieninį žirgą. Iš išvaizdos pusė velnio, 2 metų senumo, 50k mylių. Atrodo maždaug taip:

Sutikrinam visus egzistuojančius motoinventoriaus pažeidimus ir važiuoju namo. Šyspeną ant veido greitai pakeičia bbž kas. Atsukus jušką dūsta, HUD’as persikrauna vos padidinus apsukas, greičio rodyklė makaluojasi, dega ABS lemputė. Šūdai su pyragu, tokiu gaidžiu nevažinėsiu. Grįžtu, įrodau kad davė gaidį. Palaukiu dar valandėle, gaunu +1 metais senesnę, užtat tvarkingą karvutę. Po motogaidžių vakariniame darbe, ledas, valyt. Greičio inkilai (nuotraukos iš nugaros) tampa aktualūs kaip niekad (atsiprašau, mama, taip, aš paprastai viršiju greitį). Džiūgesys. Užsuku iki artimiausio motoserviso, paimu muff’us

, be kurių mano rankytės sako labadiena, einan*kaipšalta!
Iš anksto prisirinkęs patarimų apie ilgas ir nesibaigiančias darbo dienas, renkuosi ankstyvas darbo valandas (7.00-17.00), kad po penktos negaučiau kelių smagių užsakymų, kurių įvykdymui prireiktų poros papildomų valandėlių. Beje, toks valandų pasirinkimas leistų kartu dirbti ir vakarinį darba, kad ir sumažintu etatu…
Keliuosi sunkiai, miego trūksta. 7:15 kiek vėluodamas (čia ne bikinį apsivilkt…) prisiloginu (viskas vyksta per radiją/PDA) “Kilo four-three, kilo four-three, logging in, West three” -”Roger that, kilo four three, stand by west three”. nū ką, stand by, tai stand by. Važiuoju iki degalinės, paslampinėju. nuobodu. darbo neduoda niekas. lipu ant motoinventoriaus, šildausi, miegu (pasirodo, įmanoma), vėl šildausi. Po 2,5 val. laukimo gaunu užsakymą. aišku, niekas neaišku, naudoju brolio gps’ą (jį metu į kairį muff’ą, kad nereikėtų traukiot iš kišenės). pats važinėjimas po miestą nėra jokia naujiena, jaučiuosi patogiai filtruodamas eismą, daugiau nepatogumų kelia navigacija ten, kur neturiu jokio geografinio pažinimo. o kol mane gano po w/sw – gėlytės ir drugeliai. padarau porą ilgesnių maršrutų už M25 (Londoną supantis aplinkkelis). Pamatau gražių vaizdų. Glumina, kad nors ir tądien pradirbu visas 10 valandų, jaučiuosi lyg išnaudojamas. Šaltis, lietus, šūdai iš po mašinų, neatidūs vairuotojai, greičio kameros, milicija, laukimas susivelia į vieną nepasitenkinimo gumulą, kuris maišosi su išsvajotu darbu. Nieko, taip turi būti, priprasiu, praeis – murmu sau panosėje. Vakarop, sušalęs grįžtu namo, ir į antrą darbą. Robotukų armija…
II diena. K43, K43, logging in W3. -Roger that K43, stand by W3. šį kartą bandau skaityti su savimi paimtą knygą. neduoda, scuko. K43 -> W1. o, jėga, karalienę pamatysiu… iš proto veda Londono vienos krypties eismas ir remontas, kurie paprastą 10 minučių maršrutą paverčia košmaru. Visą dieną triūsu po apylinkes, likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos gaunu užsakymą už M25. Reziumė – 13 valandų eisme, šalant viską (ypač kenčia turtas).
Grįžęs lendu į vonią, kviečiu brolį, paišom schemą. kažkas panašaus į SWOT analizę. Skirtumas tas, kad visas tekstas prie W/T raidžių. Vienintėlis pliusas – “turistas”. Skaičiuojam valandinį atlyginimą. Jie, bl*d, šaiposi?! 3-3,5 gbp/val. “minus” kuras, mokėsčiai, baudos. jėga. hobis, o ne darbas. skirtumas tas, kad malonumo jokio neduoda. rizika debiliška, pradedant aklais vairuotojais mieste (beje, už eismo įvykius -500 gbp, kuriuos atiduoda tik kai įrodo kad ne tavo kaltė (tas trunka čia mėnesiais)), baigiant neįtikėtinu diskomfortu prabuvus min. 10 aktyvių valandų spūstyse, kvepuojant šūdais. Kažkaip pikta ir apmaudu dėl žlugusios svajonės. Viskas sueina į trumpą išvadą “Nėra dėl ko taip rizikuoja”. Sekančią dieną išeinu.
Vakarinio darbo menedžerio komentaras į mano patirtį toks, kad motokurjerių darbas buvo vertinamas prieš 3-5 metus, kuomet tikrai buvo galima uždirbti, ir rizika bei diskomfortas buvo kur kas labiau vertinami. Aišku, prisideda ir netinkamas metas pradėti (žiema, kaip ne kaip). Dalį minusų (šaltį/drėgmę) galima panaikinti perkant labai specializuotus ir daug pinigų kainuojančius priedus, tačiau kažkuriuo savo akademinės patirties etapu sužinojau kas yra atsipirkimo periodas… be to, jeigu viskas sueitų tik į pinigus – dirbant kur kas paprastesnį ir mažiau rizikingą darba tiek pat valandų per savaitę galima uždirbti kur kas daugiau pinigų (ir jokių kurų, jokių baudų, jokių mokėsčių). kalbant apie nematerialias priežastis kodėl neverta – neketinu savo sveikatą mainyti į pinigus (net nebekalbu, kad jie juokingi), juolab kad ir tų pačių turtų man reikia…
Taigi, turbūt visi žinome kokie pojūčiai apima, kuomet žlunga didesnė ar mažesnė svajonė. Vakarinis darbas po tokios patirties atrodė itin mielas…
O šiandien sutariau, kad varysiu į MCN Motorcyce Show. Ne kaip lankytojas, tačiau planuoju ir aplink pasidairyti…
Toks tas gyvenimas.