Šiandien mano nuotykiu kinokampelio rubrikoje “Ateik, brolau, pažiūrėsim kokį filmą” apžvelgsime pagal Paulo Coelho knygą pastatytą kinojuostą “Veronica decides to die“.

Kaip jau matote iš posterio, kritikai išties liaupsina šį meno kūrinį. Prieš tai sakydamas apžvelgsime visiškai neturėjau omenyje apžvalgą, nes tokiu būdu nesitvardydamas prispoilinčiau. Ko nenoriu. Tad tiesiog, stipriai rekomenduoju. Verta.

8/10

Čia, bevartant gumtree.com diendarbio skelbimų sekciją netyčia užkrito skelbimukas su kažkokiu tais ten darbu NZ, tai ir prisiminiau… Bet tuo pačiu supykdė working holiday schemos… Pasirodo, yra Latvija, yra Estija, o, štai Lietuvos nėra Kaip jaustis?

PS kaip jau turbūt dauguma ištikimųjų forumjuko skaitytojų pastebėjo, dešinėje pusėje atsirado el. pašto laukelis. Suvedę savo paštus iš karto gausit laišką kai tik parašysiu kokį naują postą, taip kad jei norit sužinoti pirmi apie mano nuotykius – pirmyn! ir nereikės kasdien čia lankytis, skaityti komentarus ar maigyti ant kalėdų stebuklo! nors pastarąjį tikiuosi maigot?

Prašau Jūsų kiekvieną kartą apsilankant mano gyvenimo nuotykių ir išgyvenimų internetiniame kampelyje spustelėti šią nuorodą:

Kiekvienas paspaudimas duoda 5 ct. kalėdinėms vaikų dovanėlėms (žaidimui, jei konkrečiau).

Palieku kopiją ir šone.

Ačiū

Kartais jaučiuosi, lyg manyje gyventu du žmonės. Abu visiškai vienodi, tiek išvaizda, tiek charakterio bruožais, vienodais pomėgiais, vienodu skoniu ir įgūdžiais. Skirtumas tas, jog vienas gyvena “civilizuotą” dieninį gyvenimą, keliasi daugmaž kaip visi, eina miegot daugmaž kaip visi. Žodžiu, kasdien gatvėje matomos pilkos masės dalis. O štai kitas dažniausiai tūno giliai pasislėpęs. Išlenda pats retai, jį pažadina tam tikri, man pačiam neaiškūs įvykiai ar išgyvenamos emocijos. Taigi šiam “aš” prie širdies visa tai, kas neprieinama tai pilkai masei. Nesupraskit neteisingai, tai nėra kažkas panašaus į “kovos klubo” lyrinį herojų/us, aš vis dar tas pats žmogus, tik staiga man pradeda itin patikti tai, ko nematau kasdien – naktis. Ne aktyvi naktinio gyvenimo pusė, o ramus visko stebėjimas iš šalies, netrikdant ramybės.

Kaip įvyko ir šianakt. Iš veiksnių, galėjusių paskatinti tokį pasikeitimą, galėčiau išskirti nuovargį ir labai savitą panikos priepuolį, kuomet jauti kad tai ką tvirtai laikei rankose ima po biški tyžti ir slysti pro pirštus, o tu nieko negali padaryti, tik žiūri į tai baimės kupinom akim. Turbūt ir pykčio čia yra. O kur gi jį išlieti … Trūksta oro. Keletas minučių po pirmos, išeidamas tyliai uždarau duris.

Keistas kvapas ore, sakytum lyg ruduo dirbtinis būtų – kaip dirbtiniai pomidorai parduotuvėje. Ir garsas keistas, neįprastas. Nuolatinis triukšmas iš labai toli, girdisi retkarčiais pravažiuojantys naktiniai traukiniai. Šalta ir vejuota. Eidamas spardau storu sluoksniu ant šaligatvio prikritusius lapus. Gaila nežinau koks medis. Nors dabar galvoju kad atskirčiau, bet tuo momentu net nesugalvoju iš arčiau apžiūrėti lapų. Nežinau ir tiek, nežinomo medžio lapai. Pasuku vaikų žaidimų aikštelės link. Seniai sedėjau ant sūpynių. Aplink – nė gyvos dvasios. Tik vėjas ir žibančios elektros lemputės. Smagu suptis. Prisimenu, kad kieme turime savo sūpynes. Bet ten ne tokios, atmosfera ne ta. Ramybę sudrumščia pravažiuojantis traukinius aptarnaujantis autobusiukas. Kas miega, kas dirba, juk, kai pagalvoji, dar nėra taip vėlu. Kiek pasisupęs, pamatau kur kas patogesnes sūpynes – didelį bliūdą su skyle dugne vandeniui išbėgt. Atsigulu ant nugaros ir linguodamas kojomis dairausi į dangų. Dangus kaip ir tas pats, bet iš “pažįstamų” žvaigždynų matau tik kasiopėją. Gal net lietuviškai ne taip vadinasi? Koks skirtumas. Užtat nerandu nei didžiųjų, nei mažųjų grįžulo ratų. Galva užkimšta pro ausį lakstančiomis mintimis, iš kurių galiu laisvai išskirti vieną. Staiga dangų perskiria ryškų pėdsaką paliekantis meteoritas. Noras … Sako, kai krenta žvaigždė, reikia spėti sugalvoti norą, ir jis būtinai išsipildys. Įtikinu save, kad galvoje besisukanti mintis ir buvo mano noras, ir kad aš jį spėjau “sugalvoti”. Dangų perskrodžia antras meteoritas. Vėl įtikinu save, kad norą spėjau sugalvoti – išlaikyti tą pačią mintį. Keista. Iki geminidų dar toli, iki perseidų dar toliau, tai kokia proga du meteoritai per mažiau nei vieną minutę? Lyg bučiau laimėjęs miniatiūrinį aukso puodą. O žmonės dažnai nepastebi, ar neatkreipia dėmesio į meteoritus. O man patinka, visuomet pastebiu.

Krentančių žvaigždžių nebesimato, o lėktuvai į Heathrow neitin masina, tad patraukiu toliau. Gaila, kad išeidamas nepaėmiau nei piniginės nei oystercardo. Norėčiau pavažinėti naktiniu autobusu. Sedėčiau antrame aukšte, pačiame priekyje ir iš aukštai žiūrėčiau į naktinį miestą. Pažadu sau, kad kitą kartą pasireiškus antrajam mano aš, būtinai pasiimsiu piniginę.

Prie veterinarinės gydyklos nustembu viduryje gatvės išvydęs bėgančią lapę. Nieko sau, viduryje miesto. Susimastau kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji gyvena, kaip turėjo prisitaikyti prie į jos teritoriją įsiveržusių žmonių. Čia turbūt “Pasaulio be mūsų” įtaka…

Taip beslampinėdamas po apylinkę, klausausi kaip gyvena žmonės. Kas barasi, kas žiūri televizorių, kas žaidžia. Apžiūriu kur koks motoinventorius stovi (ne ta pikta lietuviška prasme, o kaip kokioje parodoje). Galva tuštėja. Atsidūręs prie namų, be triukšmo užeinu į vidų, kur mane pasitinka gilus brolio kvepavimas. Įsliūkinu pas save į kambarį. Šilta.

Nusprendžiu kasdieninio aš labui eiti miegoti. Ką gali žinoti, gal rytoj ryte kas nors paskambins ir pasiūlys dieninį darbą, o aš būsiu visas piktas ir neišsimiegojęs, ir netyčia pasiųsiu ką nors kur nors toliau. Nors, juk koks skirtumas ką žmonės pamanys. Bet meigot vistiek einu.

Prieš papostindamas, dar susimastau kokiu tikslu visa tai surašiau taip atskleisdamas pažeidžiamas savo vietas, tačiau juk tai ir yra mano forumiukas su visais jo pliusais ir minusais, pakylėjimais ir nusileidimais, su skaitytojų kritika ir pagyrimais, bet tai yra mano forumiukas. ką noriu, tą ir rašau. o jūs jau rinkates, skaityti ar ne, komentuoti ar ne.

Bet tai kai ką? Įtariu tokioje homofobiškoje šalyje kaip Lietuva tokia reklamos kampanija būtų itin efektyvi.

Kad jau įsijaučiau, tai ir tęsiu tai ką norėjau parašyti apie nūdienos mitybos ypatumus. Pirmiausia pažiūrėkime šį Tado Vidmanto kūrinėlį:

Na o dabar papasakosiu kaip anądien stovėjau parduotuvėje prie mėsos (dešrelių) skyriaus, ir žiūrėjau ką čia suvalgius. Buvau pakraupęs. Ne, ne dėl taršančių piniginę kainų. Del E raidžių. Nežinantiems pacituosiu internetą:

Gali sukelti vėžinius susirgimus:

E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330

Didina cholesterolio kiekį:

E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą:

E 250, E 251, E 252

Uždrausti vartoti:

E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

Pavojingi vartoti:

E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi:

E 123

Sukelia odos susirgimus:

E 232, E 233

Sukelia išbėrimus:

E 311, E 312

Įtariama, kad yra pavojingi:

E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471

Naikina vitaminą B12:

E 220

Sukelia virškinimo sutrikimus:

E 222, E 223, E 224, E 226

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos, medžiagos:

E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260, E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307, E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339, E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, E 411, E 413, E 414, E 420, E 421, E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480

Akis bado tie E dešrose. Aišku, galima sakyti, kad yra ir natūralių konservantų, bet … gal dar kartą pažiūrėkit į šį sąrašėlį? Ar primint apie (mono)natrio glutomato E621 poveikį?

Ką jau bekalbėt apie mėsos panaudojimą šiems gaminiams … Nėra ten jos. Pfui. Vemsiu.

Žodžiu, nuėjau įsidėjau šaldytos jūrų lydekos.

Taips … ko čia dar reikėjo … a … batoniuko … B*ED! vėl E … ir sūrio … irgi E.

Reziumuojant pasakysiu, kad tuoj visuomenė pati save numarins. Arba išsikraustys gyventi į kaimą. Arba pirks iš ekologiškų ūkių kurie (cituoju) “prieš rugiapjūtę nupurškia savo grūdus Randapu (stiprus chemikalas piktžolėms naikinti), kad gautųsi švaresni ir sausesni grūdai (daugiau $ moka)”. va tau ir eko ūkis.

Aišku galima būtų sakyti, kad neprisisaugosi, kokiame ore/radiacijos fone gyvename, kiek teršalų patenka į mūsų organizmus kitais keliais, tačiau savęs nuodyti tikrai nesinori …

Grįždamas nusprendžiau, kad šiandien ilsėsiuosi, tad bus laiko kokiai kinojuostai pamatyti. Kaimyninio forumjuko autorė minėjo, jog geri filmai keliauja pagal rekomendacijas, iš vieno blogo į kitą. Tačiau aš rekomendacijų jokių negavau ir filmo peržiūrai ieškojausi imdb. Pagal nutylėtus raktažodžius (kas žino, patyli, kas nežino galit paspėliot ) buvo atrinktas štai šis kūrinys:

Įvertinau 7. Iš pradžių stipriai išsigandau, nes iš karto suvokiau, kad filmuota Australijoje … Kažkokia fobija australietiškam menui pas mane, ibo iš “ten” dar nieko gero nemačiau. Na, tik “Be namų negerai” Juokauju.

Žodžiu, kalbant apie filmavimo techniką, viskas labai įdomiai susukta kai fone matai kitus filmo veikėjus, kurie ankščiau/vėliau tame pačiame veiksme buvo dėmesio centre. Na, pamatysit ką turėjau omenyje. Už tai pliusas.

Kalbant apie siužetą… tai filmas apie jaunimo problemas. Tik, sakyčiau, labai jau nekasdieniškas ir stiprias… Tad su realybe tam tikrose vietose prasilenkiama, ko iš tokio filmo nesitikėjau. Ar nenuspoilnsiu, pasakydamas, kad nuo pat filmo pradžių yra aišku kas nutiks, tik neaišku su kuo? Ir kuo toliau, tuo labiau auga įtampa, ir galop jau ant kedės buvo sudėtinga ramiai nusedėt

Reziumuojant pasakysiu, kad filmą pamatyti verta. Turbūt tai nebus kažkas itin ypatingo ir įsimenančio dvidešimčiai metų, tačiau bent jau mano akyse australietiškas kinas vėl pakilo

EDIT: otaitau kaip juokingai savo postai skaitosi … atpratau nuo rašymo …

Šiandien į tave įdėsiu nuostabius Tado Vidmanto kūrinėlius apie Pandą Sugėdintoją:

1. Taupyk elektrą

2. Važinėk dviračiu

3. Naudokis rutulinį dezodorantą

4. Taupyk vandenį

5. Rūšiuok šiukšles

Kaip visad, šiam režisieriui didžiausi pliusai už nuotaikingus trumpametražius filmukus ir šiltas emocijas.

Dabar galvoju, kuriuos punktus atlieku?
Elektrą … stengiuosi … dviračiu važinėju, rutulinį dezodorantą naudoju, vandenį … stengiuosi …, šiukšlių nerūšiuoju.

Kažkokie nelabai ekologiški punktai turiu pasakyti. Neskatina saugoti planetą. Antai būtu: nepirk plastikinių maišiukų Leo LT parduotuvėse, nerūkyk, nedegink šiukšlių, naudokis atsinaujinančiomis medžiagomis, pirk ekologišką elektrą, ekologiškus burokus ir morkas, nežalok gyvunėlių, gamtos ir gerbk savo tėvus; ir dar elkis su kitais taip, kaip norėtum kad jie su tavimi elgtųsi. Įsijaučiau?

Ta proga, vikriai išsklaidydamas nejaukią tylą, įdėsiu savo įsimintiniausią vasaros binarą:

Ar daugiau apie praėjusią vasarą parašysiu, priklausys nuo nuotaikos ir temperatūros kitoje mėnulio pusėje, juoba kad net mislingasai forumjukas mini, jog emociju nebeperteiksi

Kaip ten bebūtų,  kaip matote iš to kad kažką rašau, esu gyvas ir sveikas. Kojų/kanopų dar nepakračiau (tpfu tpfu tpfu). Galva irgi dar vietoje, nors, kartais atrodo jau nebe.

Šiandien planuose – emigracija. Parduodu viską už pigiai. Kanos pigs. Rimtai. Litų nėr, žmona nėščia, paskola už butą nemokėta, darbo nėr, viskas brangsta, krizė, todėl važiuoju, kaip ir brolis ir dar daug kitų patriotų, nusivylusių Lietuvos krepšininkų pasirodymu Europos čempionate.

Visuomet Jūsų,

Marjus

PS lenkam prap*st, nū b*ed … kaip tam Londone, kurs atim, reikės lenkui į akis pažiūrėt?!

Netikėtai atradau kaip paaiškinti mano blog’o tuštumą vienu paprastu paveikslėliu:

PS dabar jau gal parašysiu kažką ar kaip …