Po  nerašymo pauzės norėčiau papasakoti apie tokį reiškinį kaip spam’as. Anadien prisiminiau kad jis visur kur lenda ir netgi aplinkiniai forumjukai buvo apie tai parašę (jevilas pvz), o aš norėčiau paliesti tokį reiškinį kaip lietuviškų įmonių spamas. Ir tai kurkas blogiau nei kasdien ištrinti (nors šiaip pro filtrus nepraeina) po kelis elektroninius laiškus su įkyriais siūlymais pasididinti penį ar nusipirkt v14gr0s (Dėmėsio perspėjimas: jei kas komentuosit, atsargiai nes pas mane žodžių, metančių komentarą į blacklist’ą sąrašas yra ilgesnis nei Karas ir Taika kartu sudėjus).
Taigi kviečiu pagalvoti kiek kartų ryte atėję į darbą ir galvodami kiek gi čia gerų dalykinių laiškų atėjo vietoje viso to gavote nulį “normalių” laiškų ir 2 įmantrius pasiūlymus spausdintuvo kasetei pasikeisti, kvietimus į kokį nors seminarą, siūlymą nusipirkti kavos aparatą ar išmokti bendrauti telefonu. O nieko to gi nesu sutikęs gauti ir tyčia/netyčia žiūrėti į tai nenoriu ir neprivalau :/. Čia gal derėtų skaitytojams priminti, jog remiantis ryšių reguliavimo tarnybos puslapyje patalpinta informacija:

“Reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1937) 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad  reklama  telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu   paštu gali būti teikiama tik reklamos tikslais vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Už šios nuostatos pažeidimą Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gali skirti baudą juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10000 litų (bauda gali būti skiriama tik tokiu atveju, jei po įspėjimo atsisakoma nutraukti spam siuntimą), o fiziniams asmenims (nevykdantiems Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos reikalavimo nutraukti tokią reklamą), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso189-14 straipsnio, 1 dalį nuo 500 iki 1000 Lt. (už pakartotinį pažeidimą, pagal to paties straipsnio 2 dalį – nuo vieno 1000 iki 2000 Lt).”

Tai išeina, kad juridinis asmuo gali siųsti spama tik esant gavėjo sutikimui. Bet tuo pačiu jei siųsi, ir niekas nieko nepraneš, tai galėsi siuntinėti tol kol kažkas nesureaguos? Tai va aš reaguoju. Aišku dar labai įdomu kieno perspėjimas turi būti, RRT ar gavėjo… O reakcija labai paprasta.
Štai, ponios Aistės (vardai ir pavardės pakeisti, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) už siūlymą pigiai nuskristi į Honkongą bei Tokiją, pasiteiravau kokių nuolaidų galime tikėtis jeigu praneštume apie SPAM’ą. O kažkokio a*ujeno buhalterių centro pasiteiravau kaip gi buhalteriai nežino kas yra leidžiama o kas ne. Pasirodo dar vienos pseudo-reklamos įmonės reklamos vadovas to irgi nežino. Ar tai nenori žinoti.
Visi iki vieno atrašė, kad, atseit, klaida, nebepasikartos. Nenorėjome įžeisti ir pan.
O štai viena kompiuteriais prekiaujanti įmonė taip įkyriai siuntinėjo kalėdinį 1,3 MB sveriantį reklaminį .pdf’ą, kad jį rasdavau kasdien vos atėjęs į darbą. Ir ne tą patį tik pamirštą ištrint, o kasdien vis po naują. Gal spamo botas supūliavo? Aš jiems net nemandagų laišką parašiau kad jie išėjo iš krašto ir pasiūliau persišviest smegenis, bei kad atsiųsiu sąskaitą už interneto ryšį nes paštą tikrinu per gprs. va. tris kartus atsiprašė, o pirmadienį atsiuntė vėl

Taip ir gyvenam. Noriu pastebėt, kad nei vieno neskundžiau rrt, bet susidarė įspūdis, kad retas kuris žino kad tai ką jie čia siuntinėja ir yra SPAM’as, tik be p3nio, v14grų bei c14l!io.

PPS linkėjimai skaitytojams
(mešką-mešką)

Iš bažnytkaimio į sostinę pajudėjau tik apie aštuonias, tad labai pravertė atnaujinta fonoteka. Eilinį kartą įsitikinau, kad Anykščiai – laukinis kraštas. Tai šunys, tai stirnos, tai girtuoklis tai vaikai – ir visi lenda lauk per pilnatį. Užtat kraštovaizdis labai gražus (Įsivaizduokime Baranausko aprašytą Anykščių šilelį švelniai apšviestą žydrai pilka mėnesiena), o fone groja kas nors panašaus į gėrį.

I dalis. MF šūtautas. Šeštadienio rytas buvo rezervuotas kiek kitokioms pramogoms. Jau tradicija tapęs MF šūtautas. Kas buvo naujovė ir kas gerai – kad nemokamai. Nes gi pernai nepasikuklinau. Todėl nepasikuklinau ir šiemet. Organizatoriui ir dalyviams pliusų lietus, ypač patiko pratimas “Aldonos sijonėlis” (ar kažkaip). Iliustruoju:


Pratimai buvo 3. Kaip pasakytų alius, pagal IPSC standartus šaudėm trumpus pratimus. t.y. reikia sušaudyti kuo daugiau per kuo mažiau laiko iš tiek šovinių kiek duota. Rezultatai pagal hit faktorių (t.y. kiek pataikei/kiek užtrukai). Ginklai:Glock 17, ir  Heckler & Koch MP5.
Kadangi renginys pavyko ir niekas nenukentėjo, einame toliau.

II dalis. Skaitytojai (nors kam čia ta daugiskaita).
Va, iliustruoju.

Šitas binaras turėtų atvaizduoti tiek šeštadienį, tiek 7adienį +1 dalyviams, nekantriai laukiame sekančių nuotykiu

Iš tikrųjų tai nenumiriau, o tik buvau išėjęs. Ilgam. Tuštuoja ir daugiau viešai privačių kampelių – pvz. sesės interneto kampelis, visimirsime.lt, bloga prie elektrinės ir kiti skaitomi interneto užkabariai. Spėju, daug ką atemė veidaknygė. Nes kam gi čia šitiek visko dubliuot? Parašai į MF, čia, ir į FB? Tai o tai, dar į Gimtajį Rokiškį pasiūlykit parašyt.

Žodžiu, nenukrypdamas nuo ^subj papasakosiu, kad apie laikotarpį nuo paskutinio įrašo iki dabar nieko nepasakosiu (nors papasakoti butu ka). Verčiu švarų lapą ir rašau toliau.

Taigi, šiandiena mieli kolegos vyndariai ir aukštos klasės gurmanai, apžvelgsime mano norą pasidaryti obuolių vyno. Idėja kilo kai prisiminiau koks skanus buvo močiutės obuolių vynas prie kalėdų/vėlykų ir šiaip kiekvieno antradienio ir ketvirtadienio stalų. Idėją stiprino tai, kad pernai obuolių buvo, su jais niekas nieko nedarė, o aš neturėjau kada; ir šiemet priderlėjo daug abalių. Iliustruoju:


Kadangi abalių daug, jie renkami ir šviečiant menesienai (kitaip tariant, oboliai vagiami naktimis iš nieko neįtariančių bei mokėsčius sumokėjusių gyventojų):

Badis irgi padeda rinkti obuolius (tiksliau, paima ir neatiduoda):

O čia šiaip su postu visiškai nesusijusi atsitiktinė nuotrauka:

Galima pastabdyt bilekuria masina ir paklaust ar obuolius reikia plaut. Aisku pasakys kad reikia. Todel juos planame (vanduo tai ledinis):

Jeigu istorija butu galima patrumpinti, sia dali praleisciau (bet kadangi netrumpinu – nepraleisiu). nekantriausieji galit sitos nuotraukos neziureti. cia mano irodymas, kad nevaldau galuniu plaudamas tureta talpa vynui raugti. suduzo rankose kai bandziau atlikti dviguba salto mortale:

Bet gerai kad kaimas netoli ir ten tu buteliu nors vezimais vezk (du). Tad pasiruosimas vyndarystei vyksta toliau. Cia turiu pamineti, kad didzioji dauguma obuoliu vyno gamybos receptu yra skirtingi. Taciau paemus auskini viduriuka 25 litrams vyno reikia vyno mieliu, obuoliu sulciu (erm, na taip!), cukraus. Jei tiket senobine knyga “Seimininkes vadovas” (ar kazkaip panasiai), kurioje be vyndarystes taip pat aprasomi ir vaiku auginimo bei prausimosi procesai, kulturines vyno mieles stabilizuoja rugimo procesa, sumazina tikimybe kad vynas suges ir dar daug teigiamu dalyku. zodziu, svediskos vyno mieles – 7 lt pakelis (25iems litrams).

Zodziu, nuplauti obuoliai vezami spaust (kaip tas atrodo, manau visi zinot), rajone maiso (didelio) spaudimo kaina – 7 Lt. Ispaudziau 3 vaikiskus maisiukus, viso – 14 Lt.
Sulciu is tu antaniniu obuoliu gavosi apie 40 ltr (kas savo ruoztu yra apie 50-60% bendros obuolių masės).
Taigi, ant mielių pakelio parašyta ką su jomis reikia daryt ir kaip daugint. Instrukcijų nesilaikau, nes jos juk tik tam atvėjui kai ką nors sulaužai. Atskiedziame 300uose ml drungno (30°C nesiekiancio) vandens:

ir ileidziame i sultis, jau supiltas i ruginimo inda.

Cukraus daug neturiu, tik 1 kg (pamirsau diena), tad supilu visa (vistiek reikes dapilinet kelis kartus, be to reikia pora kartu per diena pamaisyt, tad nesuku galvos ir zinau kad dapilsiu sekancia diena). viska ismaisome, uzkemsame kamsciu su zarnele i vandeni ir vualia:

belieka priziuret, pamaisty, dapilt cukru ir laukt.

siandien (nuo uzpylimo pradzios praėjus 17ai valandu) dar neburbuliavo – dapyliau 2 kg cukraus ir ismaisiau su iesmu.

laukiu burbulu.

o taip pat kvieciu vyndarius padiskutuoti apie receptus.

Pagalvojau, kad visai reikėtų papasakoti kaip sekasi, o tai nekantraudami graužiates nagus. Antai šeštadienį pagaliau sulaukiau žinių iš vietinės milicijos. Pacituosiu: “This matter has been given careful consideration, but in view of the lack of independent evidence and in conjunctinon with bla bla bla, Police have decided to take no further action in this matter.”. Uber. Mano neigiamai nuostabai nebuvo ribu. Kaip ble, trijų liudytojų ir mašinos valstybinio numerio nepakanka? Čia ble, vos uodega iškišk per raudona ar važiuok autobusų linija – tuoj pareina linksmieji lapeliai. O raudono miniako taranuojančio dvirates tranporto priemones ir pasišalinančio iš eismo įvykio vietos surasti/nubausti negali. Pikta buvo. Ta proga šiandien paskambinau pasikalbėt. Pasirodo praktikantė pildydama raportą ligoninėje nesužymėjo kad yra lapukas su visais duomenimis, ir jie net nežinojo koks pabėgusios mašinos valst. nr. (nors 999 tą numerį sakiau). Viską sudiktavau iš naujo, sakė jei ką dabar susisieks. Vėl laukimas. Kažkokie atsipalaidavę ant švenčių.

Kalbant apie šventes… Kadangi darbą pratęsiau dar šeštadienį (prisiminiau kaip ratas pabėgo ant ledo), šiandien, kaip visuomet važiavau į darbą. Pastarųjų dienų oro sąlygos nedžiugino – šaltukas, ledas, krituliai bei prie viso to eismas, daug dėmesio atkreipiu į oro prognozes. Taip sakant, pasiruošiu. Taigi, šiandiena turėjo būti Light Rain. tikimybė ~80%. Nū, ok, ką padarysi. Lyja tai lyja, išeidamas apsidairau, tikrai lynoja. Tačiau jau ties pusiaukėle pradeda snigt, o kai pasiekiu darbovietės kiemą – sniego į valias, nors senį šaltį lipdyk. Smagiai papaišęs saulučių patraukiau vidun, kur ilgai su menedžeriu diskutavom apie eismo sąlygas ir saugumą. Finale priėjom išvadą, kad vairuotojų sveikata yra kur kas svarbiau nei pora įvykdytų užsakymų ir ofisas užsidarė. O tai betruktų arba imti slides arba dėtis tokį kostiumą:

Vat tai taip va. Gamtos kataklizmai – nekitaip.

Beje, kalbant apie pastaruosius. Manau dauguma senokai pastebėjote kad oro sąlygos skirtingais metų laikais vis labiau mus stebina. Sausros, audros, itin kraštutinės temperatūros… Aš sakyčiau, kad planeta mus baudžia už daugybę šūdų, kuriuos žmonija padarė/daro/padarys. O perskaičius porą teminių knygų, bei pagaliau pamačius jau senokai brangiosios forumiuke anonsuotą “Home project – 2009“… Tuomet prisiminus Zeitgeist Addendum,arba ką tik pamatytą Collapse… Šakės nū.

Ištikimieji forumjuko skaitytojai jau tikriausiai suprato, kad šįvakar papasakosiu Jums apie tai, kokiomis spalvomis ir kaip šypsosi laimė, arba angliško gyvenimo ypatumai vol. 3.

Taigi, mūsų su broliu gyvenimas ėjosi į priekį, netgi, sakyčiau visai po truputį bet užtikrintai mes pagaliau darbavomes ir dėjom svarą prie svaro, kad mėnesio pabaigoje juos galėtume sudėti į krūva ir sumokėti už butą. O likutį, jei jo būtų, sudėti į OysterCardus (nors pastarosiomis dienomis įpratau iš darbo grįžinėti zuikiu), išleisti Fish&Chipsams arba pasikišti po pagalve. Brolis, kaip skelbia jo forumjukas, ir neprisimenu ar pasakojau, tad būkit kantrūs, nes papasakosiu dar kartą, susirado kažkokį sudžiūvusį darbą web developeriu pas neaiškius babajus iš al kaedos, ir fone dairydavosi į kitokius skelbimus, o aš toliau vakarias sukau baranką, ir po truputį virtau jau penkmetį Londone gyvenančiu lenku, pykstančiu ant suvalkiečių (ar kaip juos čia pavadinti), nepaliekančių arbatos (come on, 70 gbp cash užsakymas, 50 pyškių arbatos!!?? cotojek*rwamat…). Nors tokia mintis iškart grąžindavo į mano vėžes ir toliau su šypsena važinėjau po vakarinį pietvakarių Londoną, ignoruodamas tipsu buvima.
Ir štai, ties išvažiavimu iš Wandsworth žiedo, begrįžinėdamas į ofisą važiuoju sau laisva juosta, kuomet juosta kairiau manęs yra pilna mašinų ir matau iš balažino kur mano juostoje atsiradųsį raudona minikuperi, tuomet asfaltą iš arti ir tą tokį unikalų skausmą ar jausmą galvoje/burnoje. Tiesa, labai savotiška minčių seka… Jei pirmą kartą galvojau kažką panašaus į “na štai TAI ir vyksta, kaip reikės tai paaiškinti tėvams”, tai dabar mintyse atsitrenkus į asfaltą buvo “Oho… VĖL… ir kaip tai reikės paaiškinti saulei….”. Taip ir pagalvojau.
Taigi, staigiai atsikeliu nuo asfalto (beje, reikėjo kažkiek pastangų), aplink pristojusių mašinų, o štai raudono mini kuperio nematyt! scuko! Pažiūriu kur mano gaidiškasis motoinventorius, o jis, šelmis, ragais remiasi į asfaltą… Binariukas drebančiom rankom (skirtas draudimui, kaip patarė neatvažiavusi policija):

Na, Anglija nebūtų stukačių šalis (nesakau kad tai yra blogai, tiesiog, drūtam lietuviui tai bus kiek neįprasta ir nenaudinga…), tačiau kaip mat prisistatė dviratininkė, mojuodama popieriaus lapuku su raudono mini kupero valst. numeriais Kol visiems paaiškinu, kad greitosios nereikia, man viskas OK, prisimenu, jog reikia paskambinti į policiją. Jie net iki eismo įvykio vietos neprisistato… Nors pabėgelio numerius paeme. Ir dar perskambino po kelių minučių su instrukcija užpildyti formalų pareiškimą artimiausioje nuovadoje. Iš anksto žinodamas, kad reikės, surenku liudytojų ir galimų liudytojų kontaktus ir skambinu menedžeriui. Menedžeris jau žino, atvažiuoja. Matomai kolegą pro šalį jau pravažiavo… Sustoja dar vietas tamsiaodis, nufotkina, nustuma motogaidį į šalikėlę. Ačiū. Na o toliau atlekia busiukas, į kurį įmetamas motogaidys ir važiuojame į ofisą. Ten, beje, susigaudau kad nebeturiu lapuko su pabėgelio valst. numeriais bei liudytojų kontaktais. Panikuoju. Skauda. Visgi iškviečia greitąją. Ieškom visi lapuko, lapuko nėra.
Atvažiuoja labai sociali greitoji su dviem bendrauti nusiteikusiomis moteriškėmis. Apčiupinėja. Sako varysim į ligoninę. Nū… Ok… varom. Greitosios duris praveria menedžeris:-Radom lapuką! -KUR?! -Ten, žiede. Buvo užstrigęs prie vandens nubėgimo…
Greitoji. Važiuoja pagal navigaciją, kol važiuojam juokiames ir bendraujam. Smagu kažkaip. Pamenu, aną kartą irgi buvo panašiai, visa greitosios palata juokėsi. Žodžiu, palygint nelabai galiu ką, nes žmonės aplink, kad ir visi užsieniečiai, tačiau visi draugiški, visi su šypsenomis. Galbūt lengviau šypsotis, kai nereikia kiaurą parą galvoti kuo rytoj reikės maitinti vaikus… Kaip ten bebūtų, tradiciškai darausi rentgeną. Iš visų pusių. Kiek iš kantrybės veda laukimas. Bet čia pat pasirodo policija, pakalbam, paaiškinu. Užpildo raportą, nors ir sakau kad esu biški lėtas nuo nuskausminamųjų ar šoko, ar adrenalino. Ar viso to mišinio. Pastovėjus ima svaigti galva. Policija išeina, persius raportą paštu kur priklauso, tu tik lauk. Jo. Tą ir darau. 4 valandos laukimo, kurias kartais praskaidrina koks praktikantas, liepiantis pakilnoti rankas. mhm. pakilnoti. O man petį skauda taip, kad jabitute. Reziumuojant pasakysiu, kad diagnozavo dešinio peties rotator cuff tear – žodžiu plyšęs raumuo petyje. Nežinau kaip, gal apsaugojo čia nuo rimtesnių sužalojimų…? Duoda tvarstį rankai, nuskausminamųjų, siuntimą fizioterapijai ir paleidžia namo. O namo varau su taksu, nes davė pinigų darbas.
Taigi, po naktinės kančios, imu aiškintis kas ten kaip su ta fizioterapija. O čia visas kalnas biurokratų reikia pereit…. Pirmiausia, reikia reikia turėti siuntimą iš GP (general practitioner arba tautiškai – šeimos daktaras), nes kitaip negauni finansavimo , o tam rekia turėti GP. Kad turėti GP, reikia užsirašyti į artimiausią kliniką, kuri paskirs susitikimą su GP. Tas trunka savaitę. Vadinasi savaitę laukt vien tam kad pradėti fizioterapiją, kuri man reikalinga šiandien… Baisuma. Dar šiandien, 4 dienos po avarijos vis bandau paskubinti reikalus, ir labai tikiuosi kad su GP susitiksiu dar rytoj… Nes patys veda iš proto kartais, nors nuskausminamųjų negeriu….
Dar šiandien buvau darbe, aiškinausi viską. Beje, tokioje pozicijoje turiu ir turėčiau daryti claim’a, kad pabėgusiojo draudimas viską atlygintų… Bet, tam reikia kad policija įmestų kažkokio aiškumo, bent jau koks veidrodėliais nesinaudojantis, pavojingus manevrus kelyje atliekantis imbecilas vairavo tą mineką. Jau minėjau kad ten jis bandė rikiuotis, kai iki manęs liko gal metras? P*deras bl*d.
Taigi savaitgalis buvo praleistas voliojantis namuose nuo vieno šono ant kito, o kai internetas pasibaigė… skaitėm su broliu knygas, žiūrėjom jau matytus filmus, miegojom, valgėm tai ką brolis padarė, vėl skaitėm ir miegojom. Atrodė maždaug taip:

PS A, išblaškė čia mane visi, nebėra nuoseklumo. Kitą kartą užsidarysiu lauko sandėliuke ir iš ten postinsiu, kad išlaikyčiau mintį.
PPS prisminiau, kodėl taip pavadinau postą: a. nes galėjau nukentėti kur kas labiau. b. nes rado lapuką. c. nes … jaučiuosi lyg laimė man būtų nusišypsojusi

02:53 GMT

o aš patogiai pasistatęs savo garsųjį pernešamą kompiuterį vis dar čia, ir ne tai kad nemiegu, bet visiškai nenoriu miegoti. O juk Lietuvoje jau beveik 5 ryto…

Ir iš kažkur atsirado keistas įprotis dėlioti skyrybos ženklus po tarpo.

Šiandien buvo mano pirma diena, kai kažką veikiau už pinigus čia. Turbūt dar anksti sakyti kad pilnavertiškai dirbu, dievaži taip tikrai nėra ( ), bet vis šis tas. Vakarinis darbas šiandien, vakarinis darbas rytoj. Gaila, kad jie tarpusavyje kiek kertasi, bet, manau tai tik į gerą. Galėsiu arba išsirinkti tą, kuris labiau patiks, arba pasilikti tame, iš kurio neatleis, arba susidėlioti visą savaitę vakarinio darbo, jei jau dieninio niekas nesiūlo. Nesiūlo, nes gal pasyviau ieškau, nors musiet taip tik guodžiu save…

Taigi, dar visos dvidešimt minučių iki sutarto laiko, o aš jau čia. Nei tai virtuvė, nei priemenė, nei garažas. Aplink slankioja lenkai apsirėdę pigiomis kinietiškomis aprangomis. Atrodo kaip kokie popieriniai drakonai. Yra ir portugalų. Matosi virtuvė. Kvepia. Laukiu.

Pagaliau pasirodo menedžeris, pasisvekinam. Lipu į antrą aukštą baigt pildyt popierių. Kadangi visą kitą turiu savo, išduoda ir man pigią “neperlyjamą” striukę. Atiduosiu iš būsimos algos. Po trumpo bet ganėtinai painaus bryfingo, pajudame motoinventoriaus link. Stoving šalia, motoinventoriumi tai pavadinti galima tik esant visiškai girtam. Arba būti pasiturinčia, nieko neišmanančia, į ketvirtą dešimtį neseniai įkopusia angle, kurios vyras uždirba šešiaženklę sumą, importuodamas mononatrio glutomatą į pabaltijo šalis. Bėgiai kaip ir yra, bet kaip vėliau į jie junginėjasi kaip nežinau kur, ty aukštesnis bėgis jungiasi spaudžiant svirtį žemyn … Gerai kad bent jau toj pusėj bėgių kojelė. Sankabos nėra, automatas kokis tais lenktyninis? Kikas. Kikas yra! po ančiuko apetitinio 550 ccm varikluko, šitas 125 ccm pūkelis yra gėlytės. Koją netyčia nuleidi, o jis jau uživedė. Prasuku ratelį. Nivalit. Kas karts nuo karto vyksta su bėgiais, galite atspėti. Nuvažiuojame su paskirtu partneriu pažiūrėti kaip ten kas su pristatymu. Viskas normaliai, paprasta. Elementaru. Prie važiavimo kaire puse labai greit priprantu. Na, tik ne tuščiame kelyje…

Grįžtame. Menedžeris duoda lapuką, sako į šitą nuvažiuok vienas. Gerai… Pasitikslinu kas kur kaip yra. Viskas kaip ir paprasta. Per pusvalandį turėčiau susisukt. Išgyvenimai prasideda, kai suvokiu kad jau tikrai per toli nuvažiavau. Paskambinu broliui. Išlieju pyktį, nes nežinau kur randuosi. Nesimato gatvės pavadinimo. Dedu ragelį, jokios pagalbos plec. Štai, eina kažkokia prašalaitė. Bijo. Bijo ir kita. Ir kitas. Musiet bent jau šalmą reiktų nusiimt. A, padeda. Moterelė paaiškina kad padauginau. Moja ranka kur reikia važiuoti. Važiuoju. Atsirandu balažino kur. Kas baisiausia, per užsisukimus pametu šalis. Vėl skambinu broliui. Šį kartą jau žinau gatvę, kur randuosi – parašyta ant namo. Brolis nesupranta. Rėkiu kur man reikia. Kažkaip dašunta. Vėl važiuoju, stresiukas. Kaip skrendu net nepastebiu. Aišku, vėl nuvažiuoju ne ten. Arba per anksti nusuku, arba ne ten, arba ne ten, arba ne ten. Taip kokius 5 kartus. Finalas – pagaliau prisiskambinu iki menedžerio. Grįžk. Nebereikia. Grįžk, jo, kad aš žinočiau kur randuosi. Vėl brolis, vėl pora kartų pasiklystu, bet šiaip ne taip parvažiuoju. Šypsosi. Atsiprašo, sako suvokiau kad gi tu žemėlapio neturi, nereikėjo tavęs dar paleist, neimk į širdį. OK, neimu. Bet imu. Sutariam kad ateisiu su žemėlapiuku, nes sekiojimas daug naudos neduoda, kadangi trafike jaučiuosi kaip namie (soriukas kažkam už nulenktą veidrodėlį, kadangi lietuviškai neskaitot turbūt (nors ką gali žinot), parašau angliškai – sorry, not my fault!). Taip ir baigiasi treiningas. Dar gaunu pavalgyt, ir važiuoju visas išvargęs namo.

Jau po dešimt. Būnu nuspėjamas, ir paskambinu savo saulei. Saulė laukia. Su gimimo diena, saule!

Grįžtu. Pavargau. Pakalbam su broliu apie bendras perspektyvas. Nuotaika kažkodėl pasitaiso. Gal todėl kad broliui kažkas šviečiasi, nors ir nestebūklai bet vis šis tas? O ir man ryt kitoj vietoj treningas. Bandysim per abi, kaip sakiau.

Dar štai, nuoširdų laišką parašiau į vieną vietą. Irgi su dviratėmis. Tik normaliomis. Kur bėgiai normalūs. Įdomu ar atrašys.

03:18 GMT

einu miegoti.

labanakt.

Sveiki mieli skaitytojai,

Kaip dauguma žinote, emigracija įvyko. Plystancia sirdimi ir ikyria mintimi, jog visa tai yra kazkokia beprotyste, grazu lapkricio 2 ryta Lietuvoje palieku savo saule, ir kartu su broliu pesciomis nusliukiname i Ryanair lektuva (na taip, Karmelava). Is kalbos pastebiu kad palydoves ne lietuves. Taigi pirmi mano isgirsti tikri angliski zodziai yra kazkas panasaus i “sveiki atvyke, kokios musu nuostabios oro linijos”.
Akis pramerkiu kazkur ties siaures jura. Ar tai ikyrejo sedynes, ar brolis, ar jau issimiegojau. Nors ne, norejau pamatyti thames upes tuos apsauginius pasikeliancius blokus, bet skrendam i Lutona ir ju nesimato
Jau minejau kad brolis serga? Aplinkoje nesiorientuoja, tuo bandydamas mano kantrybe, ir dar atsisako panesti musu vienintele tase Atlikdamas gido vaidmeni viska sudiktuoju beveik gerai (na ok, pakeliui i musu is anksto uzrezervuota viesbuti isedame i kiek ne ta traukini ir pravaziuojame norima stotele, nes pasirodo traukinukai cia stoja ne kiekvienoje kelyje esancioje stoteleje. bet tas greitai istaisoma). viesbutukas padorus, kaip uz ta suma. 35 gbp twinui. su pusryciais (beje, visai padoriais).
atrodo is isores mazdaug taip:

musu kambarys kaip tik antrame aukste (angliskai pirmame) kaireje
is vidaus … na. visu pirma yra toks specifinis angliskas victorian style namu kvapas. ar tai dregme, ar grybelis ar balazino kas. visu antra viduje kiek salta, sildymo dar niekas ten neijunge, todel brolio liga progresuoja ir galop pasiekia mane (na, biski veliau apie tai).
kaip ten bebutu, viesbutukas skirtas tam, kad turetume kur nakvoti ir papusryciauti, kol ieskome buto (na ir aisku, visokios kitos smulkmenos kaip telefonai ir civekai ir darbu paieskos). randame ir dienomis veikianti viesai prieinama bet mokama wifi, tad internetas kartais yra. uz ka beje atsiprasau forumjuko skaitytoju, nes sis postas jau turejo isvysti si pasauli.
zodziu, lakstome pagal skelbimus, apeiname keleta agenturu (savisvietai, paziuret kas ka po kiek siulo). vaizdelis nedziugina, kartais varo i nevilti. nedirbantys zmones neturi sansu issinuomoti buto, nes reikia moketi daug pinigu. ty. 6 savaiciu uztstatas uz buta (su baldais, be baldu 4 savaiciu uzstatas) + 1 menuo i prieki = visa tai yra pagal nutylejima. o nedirbantys turetu moketi uz 6 menesiu trukmes perioda i prieki (na, vienoje vietoje pasiule 3). kas yra debiliska pinigu suma. va. ten buvo nesmagu.
bet kazkokiu budu ketvirtadieni radom ko ieskojom. is anksto (treciadieni vakare paskambinau) susitare, nuo pat ryto lekiam pas seimininke. maloni pora. ji australe, jis anglas. cia but nenuodeme pasakyti kad atitiko kirvis kota. ne, ne jie ten vienas kita atitiko, o mes kaip nuomininkai atitikom ju norus, o jie musu. idealiai. ir berasydami sutarti dziaugemes kad anksti atlekem, nes norinciu paziureti buto netruko iliustruoju musu naujus namus:



nuotraukos darytos penktadieni, pacia pirma musu isikraustymo diena, tad dar nera to namu jausmo bet per savaitgali jau apsijaukem, kvepia namais.
zodziu, kaip tik penktadieni ir prasidejo mano grimzdimas i liga. nezinau kas per liga, bet tai tikrai nebuvo malonu vien del to kad skaudejo nugara. kazkokia angliska bacila … beje, gavau pylos is savo saules uz tai kad geriau vaistus be temperaturos tuo zlugdydamas savo imunine sistema, nezinodamas kokia mano temperatura ir ar isvis as jos turiu nes neturim termometro. bet as taisausi, ir termometras jau yra, o ir liga iki siandien jau ganetinai zenkliai pasitaise.
kas cia dar … spejome uzsiregistruoti bibliotekoje, apsitvarkyti persistumdyti namus. spejau issidazyti melynom spalvom (atskira istorija) ir .. a, jei prisiminsiu parasysiu.
dabar svarbiausia – tolimesne darbu paieska ir kaledu laukimas. sako, kaledos – stebuklu metas.
aciu uz demesi.
laisvasis radijas is “rokiskio”

Šiandien, net pažiūrėjau kiaulgripio požymius, bo jabitute kaip negaluoju. Vakar pasitelkiau daugybę tautinių priemonių, pradedant kojų šildymu vandenyje su soda, baigiant miegu su vilnoninėninėmis kojinėmis. Net patikrinau kiaulgripio išplitimą, ale nelabai ką išsiaiškinau, kadangi bbc lohelei dar neatnaujino pandėjiško žemėlapio.

Bet kiek beguglinau, mano simptomai (liulis iki kelių, čiaudulys, nežinau ar t° turiu) nei kiek neprimena kiaulgripio (aukšta temperatūra, kosulys, silpnumas). Gydyti, beje, reikia tokiomis pačiomis priemonėmis kaip ir paprastą gripą. Bene geriausias čia kiek girdėjau yra TamiFlu.

Na bet neesmė, einu dar kojas pamirkysiu. Patiko.

PS imuninei sistemai striprinti nusipirkau vitaminų

Ta proga, vikriai išsklaidydamas nejaukią tylą, įdėsiu savo įsimintiniausią vasaros binarą:

Ar daugiau apie praėjusią vasarą parašysiu, priklausys nuo nuotaikos ir temperatūros kitoje mėnulio pusėje, juoba kad net mislingasai forumjukas mini, jog emociju nebeperteiksi

Kaip ten bebūtų,  kaip matote iš to kad kažką rašau, esu gyvas ir sveikas. Kojų/kanopų dar nepakračiau (tpfu tpfu tpfu). Galva irgi dar vietoje, nors, kartais atrodo jau nebe.

Šiandien planuose – emigracija. Parduodu viską už pigiai. Kanos pigs. Rimtai. Litų nėr, žmona nėščia, paskola už butą nemokėta, darbo nėr, viskas brangsta, krizė, todėl važiuoju, kaip ir brolis ir dar daug kitų patriotų, nusivylusių Lietuvos krepšininkų pasirodymu Europos čempionate.

Visuomet Jūsų,

Marjus

PS lenkam prap*st, nū b*ed … kaip tam Londone, kurs atim, reikės lenkui į akis pažiūrėt?!

Šio posto rašliavos apmastymai truko ilgai, tačiau įtariu kad gavosi šnipštas. Nes labai norėjau parašyti kažką apie muziką, tačiau …

5adienis. Iš darbo iškeliauju anksti, susimetu daiktelius ir pajudu Vilniaus link. Būnu geras ir paimu pora tranzuojančių mergaičių vykstančių į sostinę. Kadangi linksma, ties Ukmerge paimu dar 2 . Kad jūs žinotumet kaip aš nepavydžiu tranzuojančioms merginoms. Tiek visokio brūdo iš jų patirties prisiklausiau. Žiauriausia kai dviems (vardu nepamenu, soriukas!) teko šokti iš važiuojančios mašinos … Kas čia per vyriškos pusės nusistatymas, kad jei jau tranzuojanti mergaitė tai atsiprašant, k*rva?!

Na žodžiu, sostinėje keičiu vienus pakeleivius į kitus (jau planuotus) ir judam pro lenkišką Lietuvą. linoja. Lenkiam tiek mašinų kiek galim, viską gadina parūkymai ir tualetai. Tenka ilgai stovėti eilėje. Prisiparkuojam. Apsižvalgom.

Žmoniu yra, rodos krapnojančio lietučio niekas nebijo. Apsisaugojimo priemonės – čebačiukai arba ….

Pastatę palapinę ir sunešę daiktus pasiunčiam abstinencijos kampelį paliūdėt. Čia detaliai gal neberašysiu, nes nebrašysiu.

START WEARING PURPLE!

Lyjantis lietus kaip mat garuoja nuo įkaitusios publikos. Veža.

6adienis. Pramerkiam akis. Išsičiustinam snukučius tautinėmis trispalvėmis (ar šiaip kažkuo). Tualetai pasitinka siurprizais, mat …

Manau papildomai sakyti čia nieko nereikia

Aplankau kiaulės-voro stovyklavietę. Gaunu balto alaus (o taip!) ir kiaulės-voro rentgeną. Ten hebra moka atvaizduoti kaip kikinamas bergas!

Kultūrinis rytas tęsiamas visos teritorijos įsisavinimu. Prisidarau ko tik nereikia, pribendrauju su žmonėmis. Smagumėlis. Iliustruoju meną:

Puiki, nelietinga diena tęsiasi. Ypatingas pliusas parkeliauja postu žemiau grojusiai Jurgai. Esu girdėjęs, bet ne taip. Kokybė, malonumas. Pavargo mergina Niekas nerėkia “pakartot” bet visi maloniai nusišypso kai ji sugrįžta.

Linksmybės tęsiasi. Kas girtėja, kas blaivėja, kas užsiiminėja sportu, kas pramogauja.

Iš muzikos galima būtų dar išskirti Ljapis Trupeckoy už tai kad užveža, Polarkreis 18 už tai kad “Allein ! Allein !” , Mario Basanov & Vidis + Jazzu už tai kad leido valandą pasireikšti publikai dainuojant lietuviškas dainas (puikus koncertas “pats sau”), Delorean už kažką šviežio ir originalaus, Sneekers už varpelius. Taip negražiai sukrečiau viską į krūva, bet kas buvo po ko tikrai nesigilinsiu.

Buvo bendrauta su itin gausiais baltarusiais, baltaruse, pranešinėjama apie smegduobes ir balas, valgoma šildoma tautinė kopūstienė kiniškoje užeigoje ir dar kažkas. Jeigu prisiminsiu būtinai pranešiu.

Reziumuojant galiu pasakyti kad: B2G? Noriu dar!

Į finansinius skaičiavimus nesigilinau, juk ne piniguose laimė.

Aj, kas čia dar. 7adieni gerumo banga tęsiasi, todėl vežu kaimynes iš pajūrio į stotį. Pakeliui stojame …

Taip! ŽEMUOGĖS. Šviežios, kvapnios, nuostabiausios žemuogės.

Kiek įsijaučiame, tad į traukinį veluojame Bet … 202.082 daro savo ir spėjame pačiu laiku.

Ačiū visiems.

PS kas nukosėjot mano nuotrauką iš coffee-inn?