Marjaus nuotykiai omgroflmao

Tai labadiena interneto užkabarių gyventojai,

Kad jau atklydot ir pas mane tarp 15minučių skaitymo ir veidaknygės atnaujinimo, papasakosiu apie krašto naujoves. O krašto naujovės tokios, kad vėlei atgimė duonkepystės tradicijos. Apie atgimusius senovės papročius sužinome iš to, kad parduotuvėse itin sunku gauti ruginių miltų (jau nebekalbu apie tai ar jie reikiamo rupumo).

Rauga, nusižengdamas senovės tradicijoms ėmiau iš kolegės. Nupasakoju receptą:

0,5 kg rupių ruginių miltų;
0,5 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų
100 g avižinių dribsnių (nuplautų)
100 g kvietinių sėlenų
100-120 g cukraus
2 arbatiniai šaukšteliai druskos
100 g išlukštentų saulėgražų (nupirkti negliaudėtas ir jas išgliaudelėti – ne išeitis)
100 g linų sėmenų sėklų
100 g kmynų (nuplikytų ir apiplautų šaltu vandeniu)
50 g sezamo sėklų (apibarstymui)
1 litro šilto vandens
0,5 litro raugo

Kaip matome, ingridientų sąrašas nėra trumpas, bet prašyčiau pasistengti surinkti viską ko reikia.

1. SUdėjus produktus tešlą minkome 15-20 minučių, išminkius pasilikti pusę puslitriuko raugo.

2. Tešlą dėti į paruoštą kepimo skardą (pateptą riebalais arba pabarstytą ruginiais miltais) ir pabarstytą sezamo sėklomis, suformuoti duonos kepalą, viršų taip pat pabarstyti sezamo sėklomis.

3. Uždengus palikti rūgti šiltai 6 valandoms, raugą stiklainyje taip pat laikyti šiltai.
4. Sudėti į iki 200°C įkaitintą orkaitę ir kepti 80 minučių. Likus kepti 15  minučių karštį sumažinti iki 180°C.
5. Išimtą duonytę pabučiuoti ir uždengti šlapiu rankšuosčiu (kad būtų minkštesnė pluta).
Vualia!
Raugą stiklainyje sekančiam kepimui laikyti šaldytuve iki sekančio kepimo, laikyti ne ilgiau dviejų savaičių.

Aišku, ši duona neprilygsta tai kuri yra kepama kaimiškoje krosnyje ant ajerų, klevo lapų. Nors manau surinkus tuos pačius ajerus ir lapus gautusi kažkas labai panaaus.

Kalbant apie ekonomika, nūdien geros natūralios duonos kepalas kainuoja daug pinigų. O čia, diregtorius darė skaičiavimą, gaunasi maždaug 2x pigiau (su elektra). Apie skonį, aromatą ir kad ši duona ją laikant tik skanėja net nerašysiu, tas ir taip aišku.

Ta proga kad buvau virtuvėje, dar nuorinau konkurentų vyną (nes jau baigėsi rūgimas) ir taip reikėjo. Dar ir paragavau Laukiu kol išrūgs mano nedidelė bonkutė

Tiek žinių iš šviežio sūrio krašto.