2009 lapkričio 17 arba diena, kai viskas krenta iš rankų

Keista.

02:53 GMT

o aš patogiai pasistatęs savo garsųjį pernešamą kompiuterį vis dar čia, ir ne tai kad nemiegu, bet visiškai nenoriu miegoti. O juk Lietuvoje jau beveik 5 ryto…

Ir iš kažkur atsirado keistas įprotis dėlioti skyrybos ženklus po tarpo.

Šiandien buvo mano pirma diena, kai kažką veikiau už pinigus čia. Turbūt dar anksti sakyti kad pilnavertiškai dirbu, dievaži taip tikrai nėra ( :) ), bet vis šis tas. Vakarinis darbas šiandien, vakarinis darbas rytoj. Gaila, kad jie tarpusavyje kiek kertasi, bet, manau tai tik į gerą. Galėsiu arba išsirinkti tą, kuris labiau patiks, arba pasilikti tame, iš kurio neatleis, arba susidėlioti visą savaitę vakarinio darbo, jei jau dieninio niekas nesiūlo. Nesiūlo, nes gal pasyviau ieškau, nors musiet taip tik guodžiu save…

Taigi, dar visos dvidešimt minučių iki sutarto laiko, o aš jau čia. Nei tai virtuvė, nei priemenė, nei garažas. Aplink slankioja lenkai apsirėdę pigiomis kinietiškomis aprangomis. Atrodo kaip kokie popieriniai drakonai. Yra ir portugalų. Matosi virtuvė. Kvepia. Laukiu.

Pagaliau pasirodo menedžeris, pasisvekinam. Lipu į antrą aukštą baigt pildyt popierių. Kadangi visą kitą turiu savo, išduoda ir man pigią “neperlyjamą” striukę. Atiduosiu iš būsimos algos. Po trumpo bet ganėtinai painaus bryfingo, pajudame motoinventoriaus link. Stoving šalia, motoinventoriumi tai pavadinti galima tik esant visiškai girtam. Arba būti pasiturinčia, nieko neišmanančia, į ketvirtą dešimtį neseniai įkopusia angle, kurios vyras uždirba šešiaženklę sumą, importuodamas mononatrio glutomatą į pabaltijo šalis. Bėgiai kaip ir yra, bet kaip vėliau į jie junginėjasi kaip nežinau kur, ty aukštesnis bėgis jungiasi spaudžiant svirtį žemyn … Gerai kad bent jau toj pusėj bėgių kojelė. Sankabos nėra, automatas kokis tais lenktyninis? Kikas. Kikas yra! po ančiuko apetitinio 550 ccm varikluko, šitas 125 ccm pūkelis yra gėlytės. Koją netyčia nuleidi, o jis jau uživedė. Prasuku ratelį. Nivalit. Kas karts nuo karto vyksta su bėgiais, galite atspėti. Nuvažiuojame su paskirtu partneriu pažiūrėti kaip ten kas su pristatymu. Viskas normaliai, paprasta. Elementaru. Prie važiavimo kaire puse labai greit priprantu. Na, tik ne tuščiame kelyje…

Grįžtame. Menedžeris duoda lapuką, sako į šitą nuvažiuok vienas. Gerai… Pasitikslinu kas kur kaip yra. Viskas kaip ir paprasta. Per pusvalandį turėčiau susisukt. Išgyvenimai prasideda, kai suvokiu kad jau tikrai per toli nuvažiavau. Paskambinu broliui. Išlieju pyktį, nes nežinau kur randuosi. Nesimato gatvės pavadinimo. Dedu ragelį, jokios pagalbos plec. Štai, eina kažkokia prašalaitė. Bijo. Bijo ir kita. Ir kitas. Musiet bent jau šalmą reiktų nusiimt. A, padeda. Moterelė paaiškina kad padauginau. Moja ranka kur reikia važiuoti. Važiuoju. Atsirandu balažino kur. Kas baisiausia, per užsisukimus pametu šalis. Vėl skambinu broliui. Šį kartą jau žinau gatvę, kur randuosi – parašyta ant namo. Brolis nesupranta. Rėkiu kur man reikia. Kažkaip dašunta. Vėl važiuoju, stresiukas. Kaip skrendu net nepastebiu. Aišku, vėl nuvažiuoju ne ten. Arba per anksti nusuku, arba ne ten, arba ne ten, arba ne ten. Taip kokius 5 kartus. Finalas – pagaliau prisiskambinu iki menedžerio. Grįžk. Nebereikia. Grįžk, jo, kad aš žinočiau kur randuosi. Vėl brolis, vėl pora kartų pasiklystu, bet šiaip ne taip parvažiuoju. Šypsosi. Atsiprašo, sako suvokiau kad gi tu žemėlapio neturi, nereikėjo tavęs dar paleist, neimk į širdį. OK, neimu. Bet imu. Sutariam kad ateisiu su žemėlapiuku, nes sekiojimas daug naudos neduoda, kadangi trafike jaučiuosi kaip namie (soriukas kažkam už nulenktą veidrodėlį, kadangi lietuviškai neskaitot turbūt (nors ką gali žinot), parašau angliškai – sorry, not my fault!). Taip ir baigiasi treiningas. Dar gaunu pavalgyt, ir važiuoju visas išvargęs namo.

Jau po dešimt. Būnu nuspėjamas, ir paskambinu savo saulei. Saulė laukia. Su gimimo diena, saule!

Grįžtu. Pavargau. Pakalbam su broliu apie bendras perspektyvas. Nuotaika kažkodėl pasitaiso. Gal todėl kad broliui kažkas šviečiasi, nors ir nestebūklai bet vis šis tas? O ir man ryt kitoj vietoj treningas. Bandysim per abi, kaip sakiau.

Dar štai, nuoširdų laišką parašiau į vieną vietą. Irgi su dviratėmis. Tik normaliomis. Kur bėgiai normalūs. Įdomu ar atrašys.

03:18 GMT

einu miegoti.

labanakt.

/ -

2 Comments

  1. Hehe, xaliavas sightseeingas. why not?

  2. heh, isties taip vienu metu galvojau. kai kirtau temze ir buvo grazu. kad dar ir dienom taip … :)

Leave a Reply