Marjaus nuotykiai omgroflmao

Mano dienorasti,

Rasau i tave, nes be taves irgi negerai. Galima butu sakyti, pasiilgau. Skaitytojai, jau turbut tradiciskai galvojo kad pakraciau kojas (ot kokie, beveik niekas neskambino, nesiteiravo ar nenutiko kas!), taciau as gyvas ir toliau tersiu interneto erdves savo subtiliais gyvenimo nuotykiu aprasymais. Ka cia, rašysiu lietuviškai.

Šiandien planuose parašyti daug, todėl imu į rankas čekiško alaus buteliuką, užsidedu kokybiškos Jurgos nuo b2g ir pradedu. EDIT: ne. jeigu viskas gausis taip kaip norėčiau, klausysim visi. Dabar pasileidžiam 02-jurga-smelio_zmones ir tada skaitom visą likusį postą (taip, skolinuosi šią mintį iš kaimyninio forumiuko).

Dar prirašysiu, jog kad tau, mano mielas dienorašti, to pasiteisinimo ir nereikia, bet žinok, kad tau papildyti kaip jau įprasta neturėjau laisvo laiko. Rašau laisvo, nes sedėti prie kompo yra šūdas, o šiandien kaip tik lyja, tad naudojuosi proga

Kaip jau turbūt aišku iš temos, pagrindinė post’o tema bus apie mano išvyką į Čekijos respubliką, tačiau preliudijoje derėtų paminėti ir (ne)užmirštamas savaitgalio akimirkas. V-adienis bendravimu, nektarinais ir nestea žalia arbata priminė praėjusią vasarą. Nerūkantys skaitytojai čia galėtų pajusti nuostabų prasidėjusios vasaros kvapą. Binaro neturiu, o ir nereikia. Užtat galiu pavaizduoti sekančią dieną šviežio sūrio krašte vykusį festivalį:

Betrūksta per vidurį nuspalvinti didelį gaidį. Iš kur tiek negatyvo, paklausite? Ne, ne del to kad čia būtų įmanoma sulyginti su kažkuo … tiesiog … ne ta muzika  ne taip ne tiems žmonėms ne toje aplinkoje. Kaip jau sakiau, tokiam “laisvam” festivaliui kur kas geresnė vieta būtų ne sovietmečio pastatais apsupta savivaldybės aikštė, o vietinė menininkų meka – rokiškio dvaro muziejaus pievelė. Ir išvis visa teritorija aplink tą dvarą tik tam ir skirta! Na bet ką aš čia, išsiplėčiau … Žodžiu, svaigiųjų gėrimų vietinei faunai (ir florai) niekas nepardavinėjo (festivalis juk jaunimui), tad publika lėkė į mediją, sėdo pas ką papuolą į automobilius ir vartojo viską ten. Čia parašysiu kad aš nebuvau išimtis, ir vietoj to kad toliau žiūrėti kaip lietuviškas dainas išdrąsko užsieniečiai buvau kur tik akys gano. Doram skaitytojui reikėtų priminti, kad sekančią dieną (7adienį) 6ą valandą ryto buvome suplanavę pajudėti iš Rokiškio. Užsibrėžiau pats sau tikslą kad 11ą grįžęs ir mikliai sumetęs vieną kitą škurlį į tašę kuo puikiausiai spėsiu išsimiegot iki 5, kad spėčiau dar prasiblaivyt arbata ir sumuštiniais. Kaip atspėjote, planas nesigavo. Abstinencijos kampelis liūdėjo, o įdomiausią vakaro dalį prisimenu tik fragmentais. Na, bet čia kita tema.

7adienis.

Atsibudau toks, koks nuėjau miegot puse trijų ryto. Daiktai nesukrauti, vėluoju. Eina šikt. Na bet nieko, kol direktorius vairuoja, porą valandėliu pamiegu (taip greitai Lietuvos dar nesu pervažiavęs turbūt). Lenkijoje baronką suku aš. Lyja. Šūdas. Reikia spausti, o provėžos … Noriu parašyti kad Lenkija yra: šūdinų kelių (na, taisosi), raidžių č, š ir ž, laisvo elgesio magistralinių kelių darbuotojų, REKLAMŲ, ir oro klimaksų šalis. Pietų Lenkija yra grožis. Nufotografavau, o bet tačiau nelabai gavosi, o be to ne su tuo domkratu, tad iliustruoju kitaip:

Va kaip gražiai gavosi Žodžiu tokių “jaučiamų” lietaus debesų nesu matęs, gal todėl ir gražu, gal todėl kitam skaitytojui atrodys kad čia niekai (taip ten debesys ir miškuoti kalnai)

Tęsiu: ten viskas kitaip. nežinau, rodos žmonės džiaugiasi gyvenimu. eina vakare pasivaikščiot, sedi kavinėse, važinėja dviračiais, keliauja. Ech kaip mums iki jų dar toli … Binarų tolesniam grožiui iliustruoti nepaišysiu. Bet jei kada būsite Čekijoje – būtinai užsukite į  vietovę pavadinimu Česki Raj. Ten yra visko, ten pakankamai pigu, ir ten yra tikras žalias, kvapnus, įspūdžių kupinas rojus.

Atgal grįžinėjame per liūtį. Praktiškai visą kelią lyjo kaip iš kibiro (ar minėjau, kad Lenkija yra oro sąlygų klimaksų šalis?). Vidutinis kelionės greitis – 75 kmh. Čia su ta salyga kad nelijančioje Lietuvoje buvo 2x tiek. O koks jausmas lenkti š*diną fūrą š*diname lenkiškame kelyje su š*dinomis provėžomis ir š*dinu matomumu lyjant kaip iš š*dino kibiro – papasakosiu kada vėliau.

Grįžes dar atnaujinau vieną kartą žaistą lauko teniso “įgūdžius” Patiko. Varysim dar.

Kas čia dar. Vėlei buvo priėjęs žirgas vardu Sakalas. Šeimininkė pasiūlė pajodinėt, o bet tačiau turint omeny tai, kad žirgas be balno, buvau ameba ir atsisakiau

Tiek žinių tam kartui, keliauju prie sekančio posto.